63. Al-Munafikun

Kuomet ateina pas tave veidmainiai, jie sako: “Mes prisiekiame, kad tu
iš tiesų esi Allah pranašas”. Taip, Allah žino, kad tu esi Jo pranašas,
kaip žino, jog veidmainiai yra melagiai.

Prisidengę šitokia savo priesaika tarsi skydu, jie veda žmones iš
Allah kelio. Iš tiesų toks jų elgesys yra labai niekšiškas.

Taip yra todėl, kad iš pradžių jie tikėjo, o vėliau nusisuko nuo
tikejimo. Jų širdys uždarytos, todėl jie nieko nebesupranta.

Kuomet žiūri į juos, jų išvaizda tau maloni, ir kai jie kalba, tu
(atidžiai) klausaisi jų žodžių. Bet jie yra tokie tušti, tarsi
tuščiaviduris medis, kuris negali pats stovėti. Kiekvieną garsesnį
balsą jie priima tarsi pavojų. Jie yra tavo priešai, taigi, saugokis
jų. Allah prakeikia juos! Kaip
toli jie yra nuo Tiesos!

Ir kuomet jiems yra sakoma: “Ateikite, Allah Pranašas pasimels ir
paprašys atleidimo už jus”, jie nusisuka ir tu matai, su kokiu
išdidumu jie pasitraukia.

Jiems nėra jokio skirtumo, ar tu prašysi ar neprašysi atleidimo dėl
jų. Allah neatleis jiems, juk Allah nuodėmingų žmonių neveda Tiesos
keliu.

Jie yra tie patys kurie šaukia: “Neaukokite tiems, kurie yra su
Allah Pranašu“ tol, kol galutinai išsisklado ir palieka Mediną. Bet
juk tik vienam Allah priklauso visi dangaus ir žemės turtai, tačiau
veidmainiai to nesupranta.

Jie sako: “Jeigu mes grįžtume į Mediną, tai garbingieji išvytų iš
ten nedorėlius“. Tačiau juk visa garbė priklauso Allah, Jo Pranašui
bei tikintiesiems, tik veidmainiai to nesupranta.

O jūs, kurie tikite! Lai nei jūsų turtai, nei jūsų vaikai
neatitraukia jūsų nuo tikėjimo į Allah. O tie, kuriuos (paminėtieji
dalykai blaško), praranda savo nenaudai.

Ir paskirkite (labdarai) iš to, ką Mes jums davėme tol, kol
neužklupo jūsų mirtis ir kol dar nepradėjote šaukti: “O Viešpatie,
jeigu dar suteiktum man dalelę laiko, tai aš dalinčiau išmaldas ir
būčiau sąžiningųjų tarpe.“

Bet nė vienai sielai Allah neduos daugiau laiko, negu jai yra
numatyta. Ir Allah gerai žinoma tai, ką jūs darote.