54. Al-Kamar

1.	Prisiartino Teismo valanda ir mėnuo (mėnulis) suskilo,
2.	Bet jeigu jie (t.y. netikintieji), pamato (Dievo padarytą) stebuklą (ženklus), jie nusisuka sakydami: „Tai tik laikina magija“.
3.	Jie vadina (tai) melu ir toliau seka savo žemais troškimais, tačiau viskam yra paskirtas laikas.
4.	Jiems jau buvo kartą siųsta (Dieviškoji) Žinia, perspėjanti apie tai, kas bloga,
5.	Ir pilna Išminties, tačiau tai nedavė jokios naudos,
6.	Tad nusisuk nuo jų (o, Muhamedai). Tą dieną, kai šauklys pašauks juos baisiam dalykui,
7.	Nudelbę žemyn akis, jie kelsis iš kapų, tarsi paleistas skėrių būrys,
8.	Ir skubės pas Kviečiantįjį. Netikintieji sakys: “Tai siaubinga diena”.
9.	Dar iki jų (t.y. Mekos daugiadievių) Nojaus tauta netikėjo pranašais ir atmetė Mūsų vergą (t.y. Nojų), sakydami: „Jis apsėstasis“, ir Jis buvo(nuolat) peikiamas ir atstumtas.
10.	Tuomet Jis (Nojus) kreipėsi į savo Viešpatį, sakydamas: “Mane nugalėjo, padėk man.”
11.	Taigi, Mes atvėrėme dangaus vartus, su besiliejančiu vandeniu
12.	Ir praskyrėme žemę, išliedami iš jos šaltinius. Tuomet (dangaus ir Žemės) vandenys susimaišė, idant įvyktų tai, kas buvo (iš anksto) nulemta.
13.	Ir Mes plukdėme Jį (Nojų) tame, kas buvo padaryta iš lentų ir vinių (t.y. laive)
14.	Prieš Savo akis (Mūsų priežiūroje). Toks buvo atpildas (atlygis) tam, kuris buvo atstumtas.
15.	Tai yra ženklas (būsimoms kartoms). Tačiau kur gi yra tie, kas iš to pasimokys?
16.	Kokia rūsti buvo Mano bausmė ir perspėjimas (žmonijai)!
17.	Ir Mes padarėme Koraną lengvai suprantamą ir lengvai įsimenamą, galbūt bent dabar jie susimąstys (apie Dievą).
18.	Ado (žmonės, tauta) taipogi atmetė Tiesą (jiems siųstą Pranašą Hud). Kokia rūsti buvo Mano bausmė ir perspėjimas (žmonijai)!
19.	Tą pranašingą dieną Mes pasiuntėme jiems staugiančią (dundančią) audrą,
20.	Kuri nešė nuo žemės žmones, tarsi išvirtusius palmių kelmus.
21.	Kokia rūsti buvo Mano bausmė ir perspėjimas (žmonijai)!
22.	Ir Mes padarėme Koraną lengvai suprantamą ir lengvai įsimenamą, galbūt bent dabar jie susimąstys (apie Dievą).
23.	Tamudo (tauta) atmetė Tiesą.
24.	Jie sakė: „Argi mes turėtume sekti paprastą mirtingąjį, kuris yra iš mūsų tarpo? Tai būtų kvaila ir neteisinga.
25.	Nejaugi mums buvo siųstas priminimas? Jis yra (niekas kitas kaip) tikrų tikriausias melagis“.
26.	Rytoj jie sužinos, kas iš tiesų yra melagis.
27.	Mes pasiųsime jiems kupranugario patelę kaip išbandymą, o tu juos stebėk ir išlik kantrus.
28.	Ir pasakyk jiems, jog pasidalintų vandenį po lygiai tarpe savęs, ir gertų jį kiekvienas iš eilės.
29.	Tuomet jie pasikvietė savo bičiulį, ir šis ją (kupranugarę) papjovė. (pažodžiui: perpjovė jai pakinklinę sausgyslę, ko pasekoje ji mirė).
30.	Kokia rūsti buvo Mano bausmė ir perspėjimas (žmonijai)!
31.	Mes pasiuntėme (paleidome) ant jų (vientisą) šauksmą ir jie pavirto į stagarus, tinkančius tvorai tverti.
32.	Ir Mes padarėme Koraną lengvai suprantamą ir lengvai įsimenamą, galbūt bent dabar jie susimąstys (apie Dievą).
33.	Loto tauta atmetė Tiesą.
34.	Ir iš tiesų, Mes pasiunteme ant jų audrą, nešančią akmenis, (išskyrus Loto šeimą). Aušrai auštant Mes juos išgelbėjome
35.	Savo Malone. Taip Mes atlyginame tiems, kurie yra Mums dėkingi.
36.	Ir nors jis (Lotas) perspėjo juos apie Mūsų bausmę, vis tik jie tuo suabejojo.
37.	Ir iš tiesų, jie bandė nukreipti jo (Loto) svečius prieš jį patį, tačiau mes juos (niekadėjus) apakinome. „Tad paragaukite dabar Mūsų bausmės ir perspėjimo“.
38.	O ankstų rytą užklupo juos (jiems paruošta) bausmė.
39.	„Tad paragaukite dabar Mūsų bausmės ir perspėjimo“.
40.	Ir Mes padarėme Koraną lengvai suprantamą ir lengvai įsimenamą, galbūt bent dabar jie susimąstys (apie Dievą).
41.	Perspėjimas buvo siųstas ir Faraono tautai,
42.	Tačiau jie (visus) Mūsų ženklus laikė melu, todėl Mes paskyrėme jiems didžią bausmę, kokią tik gali paskirti Visagalis.
43.	O, jūs, (Kuraiši genties) netikintieji, kuo gi jūs esate geresni už buvusių tautų netikinčiuosius? O gal galvojate, jog šie raštai (t.y. paskutinė Dievo siųsta žinia) jus apsaugos?
44.	O galbūt jie sako: „Argi mes susimokę vieni kitiems padėti?“
45.	Tačiau greitai visa ši draugija ims bėgti, atsukę savo nugaras.
46.	Ne! (Teismo) Valanda yra jiems paskirtas laikas (kaip atlygis už jų darbus). Kokia nuožmi ir rūsti yra ši valanda!
47.	Iš tiesų, juk nusidėjėliai yra paklydę ir kvailai elgiasi.
48.	Tą diena, kuomet jie bus veidais žemyn tempiami į Ugnį (Pragarą), (jiems girdės): “Paragaukite dabar Pragaro kančių”.
49.	Iš tiesų, viską Mes sukūrėme dėsningai,
50.	Vienu įsakymu, tarsi akies mirksniu.
51.	Ir Mes pražudėme daug tokių, kaip jūs. Tačiau kur gi yra tie, kas iš to pasimokys?
52.	Viskas, ką jie darė, yra Knygoje,
53.	ir viskas yra užrašyta, ar tai bebūtų menka, ar didu.
54.	Juk iš tiesų, dievobaimingieji rasis soduose su upėmis
55.	Tiesos sostuose, prieš patį Valdovą.