|
1. |
Prisiekiu kalnu (ant kurio vyko apreiškimas) |
|
2. |
ir įstatymu, įrašytu |
|
3. |
neišvyniotame rankraštyje, |
|
4. |
dažnai lankoma šventove (Al- Bait-ul-Ma’mur - namas esantis virš angelų), |
|
5. |
ir aukštai iškeltu skliautu (dangumi, Rojumi) |
|
6. |
ir banguojančiu vandenynu - |
|
7. |
jūsų Viešpaties nuosprendis tikrai išsipildys. |
|
8. |
Nėra nei vieno, kuris jo išvengtų. |
|
9. |
Dieną, kai dangus drebės keldamas siaubą |
|
10. |
ir kalnai pajudės (išnyks) |
|
11. |
sielvartauk tą dieną dėl tų, kurie atmetė Tiesą |
|
12. |
ir kurie žaidė tuštybe (rūpinosi žemiškais reikalais). |
|
13. |
Tą dieną jie bus įstumti į pragaro ugnį. |
|
14. |
‘’Štai ta ugnis, kurią jūs neigėt! |
|
15. |
Ar tai burtai, ar jūs (vis dar) nematot? |
|
16. |
Kęskite ją: ar kantriai, ar ne – dabar jau nesvarbu. Jūs tik gaunate |
|
17. |
Tesingieji (pamaldieji) bus soduose (Rojuje) ir palaimoj, |
|
18. |
Besimėgaudami tuo, ką jiems suteikė Viešpats, ir jų Viešpats |
|
19. |
(Jiems bus pasakyta): “Valgykite ir gerkite su džiaugsmu, nes tai |
|
20. |
Jie sėdės atsilošę (patogiai) sostuose, sustatytuose eilėmis ir mergeles |
|
21. |
Tuos, kurie tikėjo, ir jų šeimas, kurios sekė juos tikėjime, atpildo už jų (gerus) darbus. Kiekvienas žmogus yra vertas to, |
|
22. |
Ir Mes juos aprūpinsime juos vaisiais ir mėsa, bei viskuo, ko jie |
|
23. |
Iš rankų į rankas jie siųs (meilės) taurę, nesuterštą purvu nuodėmės. |
|
24. |
Jiems patarnaus gražūs, tarsi gerai saugomi perlai, jauni vaikinai |
|
25. |
Jie lenksis prie jūsų, maloniai klausinėdami |
|
26. |
Ir sakydami: “Prieš tai mes baiminomės dėl savo žmonių (šeimų), |
|
27. |
Tačiau Allah mums buvo Gailestingas ir išgelbėjo mus nuo deginančio |
|
28. |
Iš tiesų, nuo seno mes šaukėmės tik Jo (vienintelio). Iš tiesų, Jis |
|
29. |
Taigi (Muhamedai) – primink (žmonijai apie Islamiškąjį nei |
|
30. |
Arba jie teigia: “Jis (Muhamedas)– poetas, su laiku prisišauksiąs |
|
31. |
Sakyk (O, Muhamedai): “Laukite (ir būkite pasiruošę)! Aš lauksiu |
|
32. |
Ar tai jų protas liepė jiems šitaip elgtis (t.y. šmeižti pranašą ribas? |
|
33. |
Arba jie sako: “Jis (Muhamedas) tai (Koraną) prasimanė!” Ne! Jie iš |
|
34. |
Leisk jiems tuomet sukurti tekstą, tolygų šiam (Koranui), jeigu tai, |
|
35. |
Argi jie nebuvo sukurti iš nieko? O gal patys manosi esą kūrėjai? |
|
36. |
Gal būt tai jie sukūrė dangų ir žemę? Ne, iš tiesų jie neturi tvirto |
|
37. |
O gal jie saugo tavo Viešpaties turtus, ar turi galią visa valdyti |
|
38. |
O gal jie turi laiptus (siekiančius dangų), kad galėtų klausytis viso to klauso, pateikti įrodymą. |
|
39. |
O gal Jis (Dievas) turi tik dukteris, o jūs turit tik sūnus? |
|
40. |
O gal tu (Muhamedai) prašai iš jų mokesčio už skleidžiamą juos |
|
41. |
O gal jiems priklauso tai, kas nematoma, nežinoma žmogui, ir jie tai |
|
42. |
O gal jie iš tikrųjų organizuoja klastą (prieš tave)? Be tie, kurie |
|
43. |
O gal jie turi dievą, kitą nei Allah? Allah yra aukščiau to, ką jie |
|
44. |
Jeigu tik jie pamatytų dangaus skliauto gabalus, krentančius į |
|
45. |
Taigi, palik juos, iki tol, kol jie sulauks savo Dienos, kuri |
|
46. |
Dienos, kai jų klastotės (slaptos ar atviros) jų nebegelbės, ir |
|
47. |
Ir iš tiesų – tų, kas daro blogą, laukia dar kita bausmė (dar šiame |
|
48. |
Lauk kantriai (Muhamedai) tavo Viešpaties nuosprendžio, tu esi Viešpatį pakilęs iš miego. |
|
49. |
Ir garbink Jį naktį, ir nykstant žvaigždėms (auštant). |
