36. Ja-Syn

Ja Sin (įvairūs
komentatoriai yra daug rašę apie šių raidžių prasmę, bet niekas
nepateikė įtikinamo paaiškinimo; tik Allah, tebūnie jis pašlovintas,
žino jų prasmę).

Prisiekiu Išmintinguoju Koranu

Tu [Muhamedai]
– [vienas] iš
pasiuntinių

Tiesiame kelyje

Kurį apreiškė Galingiausiasis, Gailestingasis

Kad įspėtum tautą/žmones, kurių protėviai buvo įspėti, bet jie [tauta/žmonės] nenuovokūs

Išsipildė žodis apie daugelį iš jų, bet jie netiki

Juk Mes padarėme ant jų sprando pančius, jie siekia jiems ligi
smakrų, ir jų galvos prilenktos [prie krūtinių]

Padarėme priešais juos užtvarą, ir užpakalyje jų užtvarą, ir
uždengėme juos, ir jie nemato

Ir tas pats jiems, ar tu juos įspėjai, ar ne – jie netiki

Tu įspėji tuos, kurie seka Priminimu [Koranu] ir bijo Gailestingojo paslapčia/nors
jo nemato; ir pranešk jiems gerą žinią apie atleidimą ir dosnų
atlygį

Juk mes atgaiviname/prikeliame mirusiuosius, ir užrašome, ką jie
padarė/kur žengė ir jų pėdsakus; ir visus dalykus išskaičiavome
Aiškiajame Sąraše

Ir papasakok jiems prilyginimą apie miesto gyventojus, pas kuriuos
atėjo pasiuntiniai {Kai
kurie komentatoriai mano, kad šis miestas buvo Antiochija/Antakija,
o pasiuntiniai – apaštalai, kuriuos pasiuntė Jėzus(as), galimas
daiktas, kad tiedu pasiuntiniai buvo Paulius ir Barnabas. Panašus
epizodas, kuriame šiedu apaštalai lankosi Pisidijos
Antiochijoje(centrinėje Mažosios Azijos dalyje), yra aprašytas
Naujojo Testamento Apaštalų darbuose(13:14-52). Ten minima, kad
Paulius ir Barnabas tame mieste susidūrė su priešiškumu ir
persekiojimais. Bet Allah, tebūnie jis pašlovintas, žino geriau}

Pasiuntėme du žmones, ir apšaukė juos melagiais, ir sustiprinome [tuos
du] trečiuoju/pasiuntėme
jiems į pagalbą trečiąjį; jie pasakė – mes esame pasiųsti pas jus

Jie atsakė: ”Jūs esate lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes, ir
Maloningiausiasis (Allah) nesiunčia jokių apreiškimų, jūs nieko
daugiau nedarote, kaip meluojate”.

[Pasiuntiniai] pasakė:
Viešpats žino, kad mes pasiųsti pas jus

Mes neturime daryti nieko kito, tik [perduoti] aiškų
pranešimą

[Miesto gyventojai] pasakė:
mes išbūrėme apie jus [blogą ženklą] iš paukščių [skrydžio];
jei jūs nesiliausite, mes jūs užmėtysime akmenimis; ir jus ištiks
mūsų skausminga bausmė

[Pasiuntiniai] pasakė:
jūsų paukščiai pas jus pačius[t.y.
jūsų pačių nuodėmės pranašauja jums nelaimę]; ar
ne dėl to [jūs
pykstate], kad
buvote įspėti; bet jūs žmonės peržengiantys ribas.

Ir atbėgo iš tolimiausio miesto pakraščio žmogus, ir pasakė: o
žmonės, sekite pasiuntiniais

Sekite tais, kurie neprašo iš jūsų atlyginimo ir kurie yra vedami
teisingu keliu

Ir kodėl aš neturėčiau garbinti To, kuris su kūrė mane [ir
jus] ir
pas kurį jūs grįšite

Neturėkite šalia Jo kitų dievų; jei Gailestingasis nori man žalos,
jų užtarimas nieko nepadės ir jie neišgelbės

Jei aš netikėčiau, būčiau akivaizdžiai paklydęs

Aš įtikėjau į jūsų Viešpatį ir klausykite manęs

[Po to kai jį užmušė,] buvo
jam pasakyta; įženk į rojų; jis tarė: o, jei mano tauta žinotų

Kiek [daug] man
atleido mano Viešpats ir kad Jis padarė mane [vienu] iš
dosniai apdovanotųjų

Ir po to Mes nepasiuntėme ant jo tautos pulkų iš dangaus, ir mes
nebuvome siuntėjai

Buvo tik vienintelis šauksmas, ir štai – jie sustingę[negyvi]

O vargas [Allah] vergams;
jie priėmė su pašaipa tai, ką jiems atnešė pasiuntinys

Ar jie nematė, kiek mes prieš juos sunaikinome [žmonių] kartų;
juk jie nebegrįš pas save

Mes juos visus surinksime pas Mus

[Allah] ženklas
jiems – negyva žemė; atgaivinome ją ir išauginome iš jos [javų] grūdus,
kuriais jie maitinasi

Ir užauginome joje palmių ir vynuogių sodus ir padarėme juose
trykštančius šaltinius;

Kad valgytų jos vaisius, ir tą, ką padarė jų rankos; ar nesate
dėkingi?

Pašlovintas ir išaukštintas tas, kuris sutvėrė visas poras: tas,
kurias išaugina žemė, ir iš jų pačių [tai yra žmonių poras], ir tas,
kurių jie nežino{kūrinijos
poriškumas(zaudžiya) yra vienas iš svarbiausių metafizinių Islamo
principų; jis pastebimas, ne tik žmonėse ir augaluose, bet ir visose
gamtiniuose reiškiniuose, kokie jie bebūtų. Visur galima įžiūrėti
aktyvaus vyriškojo prado(dhakariyya) ir pasyvaus moteriškojo prado
(unthiyya) sąveiką; aukščiausiame metafiziniame lygmenyje vyriškąjį
pradą atstovauja Qalam -Dieviškoji Plunksna, kuria Visagalis Allahas
užrašo moteriškame prade – Būties Knygoje(Lauh al-Mahfuz –
Saugomojoje Lentoje), visą kas įvyko nuo Pasaulio sutvėrimo iki
Paskutinio teismo. Nesuklydau, sakydamas “įvyko”, nes Allaho
požiūriu Paskutinis teismas – jau įvykęs įvykis, tik mums, žmonėms,
jis dar yra ateityje. Būties knyga -moteriškasis pradas -į kurią
byra metafiziniu rašalu rašomos dangiškosios raidės(ahruf), yra
panaši į lauką, kuriame artojas beria sėklą, yra panaši taip pat į
moteris, apie kurias Allahas, tebūnie jis išaukštintas, sako:” Jūsų
žmonos yra dirva jums”. Kaip iš dirvos Allahas išaugina javą, kaip
iš moters įsčių Allahas sutveria kūdikį, taip ir iš Būties
Knygos(Lauh al-Mahfuz) pagal Allaho valią(irada) ir paliepimą(amr)
gimsta Visata(ka’inat). Todėl tiek žmogus, apdirbantis žemę, tiek
vyras, įeinantis pas savo žmoną, turėtų suvokti, kad jie ne kokį
nors pasaulietinį darbą atlieka, bet dalyvauja Allaho sutvertoje
metafizinėje gamtos misterijoje. Todėl nereikia stebėtis, kad
viskas, net ir labiausiai profaniškai atrodantis dalykas Islame yra
reguliuojamas šariato. Šariatas tai nėra kažin kokia formali teisės
sistema, bei tai yra nuo amžių amžinųjų egzistuojančių metafizinių
realybių(haqa’iq) išraiška. Kuo geriau žmogus vis tyresne širdimi
vykdo šariato reikalavimus, tuo geriau jis gali suvokti jo giluminę
prasmę. Viskas kas vyksta Visatoje, yra Allaho šlovinimas, todėl
jokiame darbe negalima toleruoti teršiančių, nešvarių dalykų
(haram), o visur reikia daryti Allaho leistus(halal) gerus darbus.
Pagal tai, kaip mes dalyvaujame visuotinėje Allaho šlovinimo
misterijoje, mums bus duotas atlygis Paskutiniojo Teismo dieną.}

Ir ženklas jiem – naktis; nuvelkame nuo jos dieną, ir štai jie
tamsoje

Ir saulė, kuri juda į nustatytą vietą/į pastovią būstinę; taip
nulėmė Galingasis, Išmintingasis

Ir mėnulis; jam nustatėme sustojimus [būsenas,
fazes],
iki kol jis vėl tampa kaip senas [sudžiūvęs] palmės
stiebas

Saulei nepritinka, kad ją pavytų mėnulis, ir naktis nepralenkia
dienos; visi jie plaukia dangaus skliautu

Ir ženklas jiems tai, kad mes gabenome jų ainiją/palikuonis
pakrautame laive (turimas galvoje Nojaus(as) laivas, kuris gabeno
Nojų ir jo šeimą – Adomo(as) palikuonis)

Ir sukūrėme jiems panašių [laivų],
kuriais jie plaukia/keliauja

Jei norėtume. paskandintume juos, ir nebūtų jiems pagalbininko, ir
jie nebūtų išgelbėti

[Jie išgelbstimi] tik
dėl Mūsų gailesčio ir [Mes
leidžiame] jiems
pasinaudoti [šio
gyvenimo gėrybėmis] iki
tam tikro laiko

Ir kai buvo pasakyta jiems – bijokite to, kas yra priekyje jūsų ir
to, kas užpakalyje jūsų, galbūt jūsų bus pasigailėta

kiek [kartų] jiems beatėjo ženklų iš jų Viešpaties, [tiek kartų] jie
tik nusigręžė nuo jų [ženklų]

Jeigu jiems sakoma – aukokite iš to, ką jums suteikė Allah, tie,
kurie netiki, sako tikintiesiems: ar tai mes turime maitinti tuos,
kuriuos Allah galėtų pamaitinti, jeigu panorėtų; juk jūs
akivaizdžiai klystate

Ir tarė [netikintieji]:
kada [išsipildys] tas
pažadas, jeigu esate teisūs?

Jie [netikintieji] teišgirs tik vienintelį šauksmą, kuris pastvers
juos, ir štai – jie priešai vieni kitiems [priekaištauja
vienas kitam po prisikėlimo paskutinio teismo dieną]

Jie negalės niekam palikti [savo
turtų] ir
nebegrįš jie pas savo artimuosius

Papūtė į trimitą [angelas
Israfilas], ir
štai jie kyla iš savo kapų ir skuba pas Viešpatį

Ir sako: o varge, kas prikėlė mus iš mūsų guolių, juk tai tas pats,
ką mums pažadėjo Gailestingasis, ir teisūs buvo pasiuntiniai

Juk buvo tik vienas šauksmas ir štai – jie visi pas Mus surinkti

Tą dieną nebus nuskriausta nei viena siela [žmogus], ir jai bus
atlyginta už tai, ką ji padarė

Tą dieną rojaus gyventojai bus džiaugsmingi dėl savo darbo [tai
ką jie daro rojuje ar tai ką jie nuveikė žemėje]

Jie ir jų žmonos tą dieną pavėsyje atsirėmę ant gultų

Jiems ten [bus] vaisių
ir [viso
to], ką
paprašo

Ir jie [bus] pasveikinami
Gailestingojo Viešpaties žodžiu

Ir būsite atskirti tą dieną, nusikaltėliai

Ar nesudariau su jumis sutarties, o Adomo sūnūs, kad negarbintumėte
Šėtono,  nes jis jums aiškus priešas?

Garbinkite Mane, tai tiesus kelias

Juk jis [Šėtonas] suklaidino
daugybę giminių iš jūsų [tarpo],
ar jūs to nesuvokiate?

Tai pragaras, kuris jums buvo pažadėtas

Šiandien jus degina ugnyje, už tai, kuo jūs netikėjote

Tą dieną užantspauduosime jų lūpas, ir kalbės jų rankos ir liudys jų
kojos tai, ką jie įsigijo [gerus
darbus ar nuodėmes]

Ir jei norėtume, apakintume jų akis, ir jie skubėtų [ieškodami] kelio,
ir kaip jie galėtų matyti?

Jei norėtume, tai permainytume juos [
į tokius daiktus, kurie negali judėti],
ir jie nepajudėtų nei į priekį, nei atgal

Tuos, kuriems suteikiame ilgą gyvenimą, grąžiname į pirminį
sutvėrimą [tai
yra, senas, nukaršęs žmogus tampa bejėgis kaip kūdikis], ar jūs
nesuvokiate?

Ir mes nemokėme jo [Muhamedo] poezijos
ir ji jam nepritinka; tai tik Priminimas ir aiškus Koranas

Tam, kad įspėtų tą, kas yra gyvas, ir kad išsipildytų žodis apie
netikinčiuosius

Ar jie nemato, kad Mes jiems sutvėrėme iš to, ką padarė Mūsų rankos,
gyvulius, ir jie yra jų [t.y.gyvulių] savininkai? {Allaho
rankos: teologų nuomone, Allahas turi dvi rankas, ir abi jos yra
dešiniosios; Allaho rankų negalima suvokti vien tik kaip metaforų ar
alegorijų; šios rankos yra realios tačiau, mes negalime jų
įsivaizduoti nes Allahas yra nepanašus į nieką iš kūrinijos}

Juos [t.y.
gyvulius] pajungėme jiems, jie yra jiems jojimo priemonės, ir jais
jie maitinasi {arabai jojo daugiausiai ant kupranugarių}

Iš jų jiems daug naudos, ir gėrimas [kupranugarių,
avių ir kt. pienas]; ar jūs nesate dėkingi?

Ir ėmė jie [garbinti] be
Allaho kitus dievus, galbūt jie jiems suteiks pagalbą.

Nesugeba jiems padėti, nors jie [netikri
dievai] ir yra [gausūs, kaip] suburti pulkai

Tegul tavęs neliūdina jų žodžiai, nes Mes žinome ką jie [netikintieji] nuslepia
ir ką atskleidžia viešai

Ar nežino žmogus, kad Mes jį sutvėrėme iš [vyriškos] sėklos, ir štai
– jis akivaizdus priešas [prieš
Allah]

Ir papasakojo [netikintis
žmogus] mums
prilyginimą ir užmiršo sutvėrimą; tarė: kas prikels mūsų kaulus, kai
jie sutrūnys?

Sakyk: prikels juos Tas, kuris sutvėrė pirmąjį kartą; ir Jis žino
visą sutvėrimą

Tas, kuris padarė jums iš žalio medžio ugnį, ir jūs juo [t..y.
medžiu] uždegate

Ar Tas, kuris sutvėrė dangų ir žemę, negali sukurti panašius į juos;
juk Jis – Išmintingasis Kūrėjas

Tai Jo įsakymas, ir jei jis nori kokio nors daikto, tai sako – būk!
ir jis būva/atsiranda

Pašlovintas ir išaukštintas Tas, kurio rankoje visų dalykų
viešpatystė, ir pas Jį jūs sugrįžtate.