2. Al-Bakara

1.	Alif Lam Mim
2.	Tai yra knyga, o tame nėra jokios abejonės, – vadovas dievobaimingiems.
3.	Kurie tiki nematomu, pastoviai meldžiasi ir aukoja iš to, ką Mes jiems suteikėme.
4.	Kurie tiki tuo, kas iš aukštybių tau atskleista, kas buvo atskleista iki tavęs ir su pasitikėjimu (savo širdyse) žvelgia į ateitį.
5.	Tai yra tie, kurie seka savo Valdovo nurodymais, ir tai yra tie, kurie ateityje klestės.
6.	Tiems, kurie atmetė tikėjimą, yra tas pats, ar tu juos perspėji, ar neperspėji; jie vistiek netikės.
7.	Allah uždėjo spaudą jų širdims ir jų ausims, uždanga dengia jų akis, ir jų dalia – didžiulė užsitraukta bausmė.
8.	Ir tarp žmonių yra tokių, kurie sako: “Mes tikime Allah ir Paskutine diena”. Bet (iš tikrųjų) jie netiki.
9.	Jie bando apgauti Allah ir tuos, kurie tiki, bet jie apgauna tik patys save ir to nesupranta.
10.	Jų širdyse – negalavimas; ir Allah padidino šį jų negalavimą; ir jų likimas – tai sunki bausmė dėl jų melavimo (patiems sau).
11.	Kai jiems sakoma: “Nedarykite sąmyšio (žalos) Žemėje”, jie sako: “Mes tik parodome viską teisingai”.
12.	Be abejo, jie daro sąmyšį (žalą) Žemėje, bet to nesupranta.
13.	Kai jiems sakoma: “Tikėkite, kaip kiti tiki”, – jie sako: “Argi mes tikėsime kaip kvailiai tiki?” Tačiau, be abejo, jie patys yra kvailiai, bet to nežino.
14.	Kai jie sutinka tuos, kurie tiki, sako: “Mes tikime”; tačiau vienumoje su savo šeitanais, jie sako: “Žinoma, mes su jumis; mes tik juokaujame”.
15.	Alalah taip pat pasijuoks iš jų ir dar sustiprins jų paklydimą, palikdamas juos aklai klaidžioti.
16.	Tai tie, kurie išmainė teisingą kelią į paklydimus. Bet jų sandėris bevertis, ir jie pametė teisingą (gyvenimo) kryptį.
17.	Jie panašūs į žmogų, kuris uždegė ugnį; kai ugnis apšvietė viską aplinkui, Allah atėmė šviesą ir paliko juos gilioje tamsoje. Jie nemato.
18.	Jie kurti, negirdi ir nemato; jie nesugrįš (į teisingą kelią).
19.	Arba tai panašu į stiprią liūtį iš debesų; ten gili tamsa, griausmas, žaibavimas; jie pirštais užspaudžia savo ausis, bijodami mirties; ir Allah, būdamas visada visur, žino tikėjimo atskalūnus.
20.	Žaibas beveik juos apakina; kai jis apšviečia, jie juda; kai užeina tamsa, jie pasilieka stovėti. Ir, jei būtų Allah valia, Jis galėtų atimti jiems klausą bei regėjimą; iš tikrųjų, Allah turi galią įvykdyti viską, ką jis pageidauja.
21.	O žmonės, garbinkite savo Viešpatį Valdovą, kuris sukūrė jus ir tuos, kurie buvo prieš jus; gal ir jūs pasidarysite dievobaimingais.
22.	Tam, Kuris sukūrė žemę kaip kilimą jums ir dangų kaip jūsų uždangą, ir siunčia lietų iš debesų, ir per tai atneša vaisius jūsų maitinimui; nestatykite todėl lygių (konkurentų) Allah, kadangi jūs žinote (tiesą).
23.	O jeigu jūs abejojate tuo, ką Mes apreiškėme Mūsų tarnui (Muhamedui), tai sukurkite surą, panašią į šią, ir kvieskites savo liudininkus ar pagalbininkus išskyrus Allah, jei jūs teisūs.
24.	O jeigu jūs to nepadarysite, – o to jūs niekada nepadarysite, – tai saugokites Ugnies, kurios kuras yra žmonės ir akmenys, ir kuri paruošta netikintiems.
25.	Ir pranešk gerą žinią tiems, kurie tiki ir yra dorybingi, kad jų laukia sodai, per kuriuos teka upės. Kiekvieną kartą, kai jiems bus duota vaisių iš jų, jie pasakys: “Tai tas pats, kuo mes maitinomes anksčiau.” Tuo tarpu tai tik panašūs dalykai. Tenai jų santuokiniai bus tyri, ir bus jie ten amžinai.
26.	Allah nevengia vaizdingų pavyzdžių, mažų kaip uodas ar kas nors virš to. Tikintieji žino, kad tai – tiesa, einanti nuo jų Viešpačio, o netikintieji sako: “Ką šiuo pavyzdžiu Allah nori pasakyti?” Daugelį Jis tuo verčia klysti, o daugelį nukreipia teisingu keliu. Bet nieko per tai Jis nesmerkia išskyrus nepaklusniuosius.
27.	Tie, kurie pažeidžia Allah priesaką po jos patvirtinimo ir atskiria tai, ką Allah nurodė sujungti, ir kuria sąmyšį žemėje; tie (tik) patys turi nuostolį.
28.	Kaip galite jūs netikėti Allah? Kai jūs negyvenote, Jis davė jums gyvybę, po to Jis pasiųs jums mirtį, o dar po to vėl grąžins jus gyvenimui, ir tada jūs sugrįžite pas Jį.
29.	Tai Jis sukūrė jums viską, kas yra žemėje; po to Jis atkreipė dėmesį į dangų ir sukūrė septynis dangaus skliautus, ir Jis turi savo žinioje viską.
30.	Ir kai tavo Viešpatis pasakė angelams: “Aš noriu paskirti atstovą žemėje”, jie paklausė: “Ar Tu paskirsi ten tokį, kuris sukels netvarką joje ir kraujo praliejimą? Ir mes šloviname Tave ir aukštai iškeliame Tavo šventumą Tavęs garbinimu.” Jis atsakė: “Aš žinau, ko jūs nežinote.”
31.	Ir Jis išmokė Adomą visų daiktų vardus, po to juos pastatė prieš angelus ir pasakė: “Pasakykit Man jų vardus, jei jūs teisūs.”
32.	Jie pasakė: “Garbė Tau. Mes neturime žinių išskyrus tas, kurių Tu mus išmokei; iš tikrųjų, Tu Visąžinantis ir Išmintingas.”
33.	Jis pasakė: “O, Adomai, pranešk jiems jų vardus”; ir, kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis pasakė: “Ar Aš jums nesakiau, kad Mano žinioje dangaus ir žemės paslaptys, ir Aš žinau, ką jūs atskleidžiate ir ką jūs bandote nuslėpti?”
34.	Ir štai, Mes pasakėme angelams: “Nusilenkite Adomui”, ir jie nusilenkė; bet Iblis nenusilenkė. Jis atsisakė, nes buvo per daug išpuikęs: Jis buvo iš tų, kurie atmetė tikėjimą.
35.	Ir Mes pasakėme: “O, Adomai, gyvenk tu ir tavo žmona Sode (rojuje), ir naudokites gausiai jo vaisiais kaip (kur ir kada) norite. Bet nepriartėkite prie šio medžio, kad neįpultumėte į blogį ir nusidėjimą.
36.	Tačiau Šėtonas privertė juos dėl to suklupti, ir jie neteko to statuso (laimės), kurioje buvo. Ir Mes pasakėme: “Eikite šalin, visi (jūs žmonės ir Šėtonas) su nesantaika tarp savęs. Jūsų laikina gyvenimo vieta ir pragyvenimo priemonės nuo šiol bus žemėje.”
37.	Tada Adomas sužinojo iš savo Viešpačio tam tikrus žodžius. Tokiu būdu Jis kreipėsi į Adomą su gailestingumu; iš tikrųjų, Jis yra daug kartų atsigręžiantis su užuojauta ir Gailestingiausias.
38.	Mes pasakėme: “Išeikite jūs visi iš čia. Ir, jeigu, o Aš esu tuo tikras, ateis jums Mano nurodymas iš Manęs, tai tie, kurie seks Mano nurodymu, nebus jiems nei baimės, nei sielvarto, nei jie liudės.”
39.	“Bet tie, kurie atmes tikėjimą ir neteisingai nušvies Mūsų ženklus, bus Ugnies (pragaro) gyventojai; joje jie bus amžinai.”
40.	“O, Izraelio sūnūs! Prisiminkite mano malonę, kurią Aš jums suteikiau, ir vykdykite savo susitarimą su Manim; Aš vykdysiu savo susitarimą su jumis. Ir tik Manęs vieno bijokite.
41.	Ir tikėkite tuo, ką Aš jums apreiškiau (dabar), patvirtindamas tikrumą tuo, kas yra su jumis; ir nebūkite pirmi iš tų, kurie netiki tuo; ir nemainykite mano ženklų į kažką bevertį; ir bijokite Manęs, Manęs vieno.
42.	Ir tiesos nedangstykite melu, ir neslėpkite tiesos, kai jūs žinote (kas tai yra).
43.	Ir prisilaikykite Maldų; mokėkite Zakat’ą ir nusilenkite kartu su tais, kurie nusilenkia (pamaldose).
44.	Ar liepiate jūs kitiems daryti gerus darbus, kai patys apie juos pamirštate, nežiūrint į tai, jog skaitote Šventą Knygą? Ar jūs nesusiprasit?
45.	Ieškok (Allah) pagalbos su kantriu ištvermingumu bei malda; tai, iš tikrųjų, sunku, išskyrus tuos, kurie yra nusižeminę (nuolankūs).
46.	(Ir) kurie tvirtai tiki, kad susitiks su savo Viešpačiu ir sugrįž pas Jį.
47.	O, Izraelio sūnūs, prisiminkite mano malonę, kurią Aš jums suteikiau; o taip pat tai, kad Aš suteikiau jums pirmenybę prieš visus kitus.
48.	Ir bijokite tos dienos, kai nei viena siela (dvasia) nepasitarnaus, pakeisdama kitą, ir nebus kreipiama dėmesio į jokį užtarimą; ir nebus imama jokia išpirka iš jos, ir nebus jiems jokios pagalbos (iš išorės).
49.	Ir prisiminkite, Mes jus išgelbėjome nuo Faraono tautos, suteikusios jums sunkius išbandymus bei kančias, užmušdami jūsų sūnus, o palikdami gyvas jūsų moteris; ir tame buvo jūsų didžiulis išbandymas nuo jūsų Viešpaties.
50.	Ir prisiminkite, Mes praskyrėme jums jūrą ir jus išgelbėjome, ir paskandinome Faraono žmones jums matant.
51.	Ir prisiminkite, Mes paskyrėme Mozei keturiasdešimt naktų, ir, jam nesant, jūs paėmėte veršiuką (garbinimui), ir jūs tapote baisiais nusidėjėliais.
52.	Netgi po to, Mes jums atleidome, kad jūs turėtumėte galimybę jausti dėkingumą.
53.	Ir prisiminkite, Mes davėme Mozei Raštą ir Kriterijus (atskirti tiesą nuo melo), kad jūs būtumėte nukreipti teisingai.
54.	Ir prisiminkite, kai Mozė savo tautai pasakė: “O mano liaudie, iš tikrųjų, garbindami veršiuką, jūs padarėte blogį patys sau; todėl dabar kreipkites į savo Sukūrėją ir užmuškite tėvynainius, o tai prieš jūsų Sukūrėją jums bus tik geriau.” Po to, Jis (Allah) kreipėsi į jus su užuojauta. Iš tikrųjų, Jis daug kartų besikreipiantis su užuojauta ir yra Gailestingiausias.
55.	Ir prisiminkite, kai jūs pasakėte: “O, Moze! Jokiu būdu mes tavim negalim patikėti, kol Allah nepamatysim patys akivaizdžiai.” Tada perkūnas ir žaibas pervėrė jus, kol jūs žiūrėjote.
56.	Po to Mes prikėlėme jus po mirties, ir jūs turėjote galimybę jausti dėkingumą.
57.	Ir Mes pamaloninome jus šešėliu debesies, ir pasiuntėme jums maną ir putpeles, sakydami: “Valgykite šiuos gerus dalykus, kuriuos Mes jums patiekėme.” Bet (priešindamiesi) ne Mums jie padarė žalą, bet padarė žalą patys sau.
58.	Ir prisiminkite, (kai) Mes pasakėm: “Įeikite į šį miestą ir maitinkites viskuo ten gausiai, ką jūs pageidausit, bet, įeinant pro vartus, pulkite kniupščiom ir sakykite: “Atleisk mums.” Ir Mes atleisim jūsų prasižengimus, ir pagerinsime dalią tų, kurie daro gėrį.
59.	Bet nusidėjėliai tai pakeitė kitu žodžiu nei tas, kuris jiems buvo duotas; ir taip, Mes pasiuntėme nusidėjėliams bausmę iš dangaus už tai, kad jie pažeidė Mūsų nurodymus pakartotinai.
60.	Ir prisiminkite, kai Mozė meldė savo tautai vandens, ir Mes pasakėme: “Suduok savo lazda į uolą”; ir štai iš jos ištryško dvylika šaltinių, taip, visi žmonės sužinojo savo vandens vietą. “Valgykite ir gerkite tai, ką Allah jums dovanojo, ir nedarykite blogio žemėje, sukeldami joje sumaištį.”
61.	Ir prisiminkite, jūs pasakėte: “O, Moze, mes negalim pakęsti (visada) vienodo maisto; maldauk savo Viešpatį už mus, kad patiektų mums tai, kas auga žemėje – jos daržoves (žalumynus), agurkus, česnakus, lęšius ir svogūnus. Jis pasakė: “Nejaugi jūs norite geresnius pakeisti blogesniais? Nueikite į kokį nors miestą (Egipte), ir ten rasite tai, ko jūs norite!” Pažeminimai ir skurdas apėmė juos, ir iššaukė jie sau Allah pyktį; tai įvyko todėl, kad jie atmetė Allah ženklus ir žudė pranašus be priežasties; tai buvo todėl, kad jie maištavo, buvo nusidėjėliai ir peržengė visas leistinas ribas.
62.	Iš tikrųjų, tie, kurie tiki (į Koraną), ir tie, kurie seka judaizmu, ir krikščionys, ir sabijai, – visi, kurie nuoširdžiai tiki Allah ir Paskutine Diena, ir kuria gėrį, – bus Viešpaties apdovanoti, ir nepajus jie nei baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.
63.	Ir prisiminkite, kai Mes priėmėme iš jūsų priesaką (sutartį) ir iškėlėme aukštai virš jūsų kalną, sakydami: “Tvirtai laikykites to, ką Mes jums davėme, ir įsikalkite į galvas tai; dar jūs turite galimybę būti dievobaimingi.”
64.	Ir netgi po to jūs nusigręžėte; ir, jeigu ne Allah palankumas ir Jo gailestingumas jums, iš tikrųjų, jūs turėtumėte (didžiulius) nuostolius.
65.	Be abejo, jūs žinote apie likimą tų, kurie pažeidė nustatytą šeštadienio dieną. Todėl Mes jiems pasakėme: “Būkite jūs beždžionėmis, neapkenčiamos ir atmestos (žmonių).”
66.	Tuo būdu, tai Mes padarėme pavyzdžiu žmonėms kaip dabartiniais laikais, taip ir jų būsimoms kartoms, ir pamoka tiems, kurie bijo Allah.
67.	Ir prisiminkite, kai Mozė pasakė savo tautai: “Allah jums liepia paaukoti karvę”, jie pasakė: “Ar nesijuoki tu iš mūsų?” Jis pasakė: “Aš ieškau Allah prieglobsčio, kad nebūčiau vienas iš nesusipratėlių (kvailių).”
68.	Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kokia jinai turi būti.” Jis pasakė: “Allah sako: tai karvė nei sena, nei jauna, o esanti vidutinio amžiaus; o dabar darykite tai, kas jums liepta!”
69.	Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kokios ji turi būti spalvos.” Jis atsakė: “Dievas sako, kad gelsvai rudos spalvos, gryno ir šilto atspalvio, džiuginančio į ją žiūrinčių žmonių akis”.
70.	Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kuri yra jinai, nes visos panašiai atrodančios karvės mums vienodos; ir, jei Allah pageidaus, iš tikrųjų, tada mes išpildysime Jo reikalavimą.”
71.	Jis atsakė: “Dievas sako, tai – karvė neišmokyta arti žemės ar drėkinti lauką; sveika, be jokių trūkumų.” Jie pasakė: “Štai dabar tu atnešėi tiesą.” Po to, jie paskerdė ją, nors vargu ar norėjo tai daryti.
72.	Ir prisiminkite, jūs nužudėte žmogų ir ginčijotes tarpusavyje, kaltindami vieni kitus; ir Allah išryškino tai, ką jūs bandėte nuslėpti.
73.	Tada Mes pasakėme: “Suduokite jam (kūnui) kokia nors (karvės) dalimi.” Taip Allah atgaivina mirusius ir parodo jums Savo ženklus, kad jūs dar turėtumėte galimybę suprasti.
74.	Po to, jūsų širdys sukietėjo, kol netapo kietos kaip akmenys ar netgi dar kietesnės; juk iš tikrųjų, yra akmenys, iš kurių teka šaltiniai, ir tarp akmenų yra tokių, kuriems suaižėjus į gabalus, iš jų išteka vanduo; ir kiti, kurie nyksta iš baimės Allah, ir Allah nežiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
75.	Nejaugi jūs galvojate, kad jie patikės jumis? Tuo tarpu buvo, kad dalis iš jų girdėjo jau Allah Žodį. Bet iškraipė Jį po to, kai Jį suprato, ir žino iš to sekančias pasėkmes.
76.	Žiūrėk! Kai jie sutinka tuos, kurie tiki, jie sako: “Mes tikime”, o kai susitinka vienas su kitu vienumoj, jie sako: “Nejaugi pranešate jūs jiems tai, ką Allah atskleidė jums? Ir duodate galimybę jiems tokiu būdu ginčytis savo Viešpaties akivaizdoje?” Ar jūs nesuprantate (jų tikslų)?
77.	Nejaugi jie nežino, jog Allah žinoma viskas, ką jie (apgalvotai) nuslepia ir ką jie atskleidžia (ieškodami naudos sau)?
78.	Ir kai kurie iš jų yra nemokšos; jie nežino Knygos, bet turi tik savo asmeninius troškimus, ir jie tik spėlioja.
79.	Bet vargas tiems, kurie rašo knygą savo (prastomis) rankomis ir sako: “Tai – nuo Allah”, tuo norėdami gauti už tai menką pelną. Ir taip, vargas jiems už parašytą savo rankom, ir vargas jiems už tokiu būdu jų gautą pelną.
80.	Ir jie sako: “Ugnis mūsų nepalies, nebent menką dienų skaičių.” Pasakykit: “Ar gavote pažadą iš Allah? Tuo atveju Allah niekada nesulaužys savo įsipareigojimų. Arba gi jūs kalbate apie Allah tai, ko nežinote?”
81.	Taip tie, kurie ieško blogyje naudos ir yra savų nuodėmių apsupti, – visi jie yra Ugnies gyventojai (kompanijonai), ir joje jie gyvens (amžinai).
82.	O tikintieji ir darantieji gerus darbus (žemėje), – jie yra Sodo (rojaus) gyventojai; jame jie gyvens (amžinai).
83.	Ir prisiminkite, Mes paėmėme priesaką iš Izraelio sūnų: “Negarbinti nieko išskyrus Allah, reikšti gerumą ir pagarbą tėvams, ir giminėms, ir našlaičiams, ir vargšams; kalbėti su žmonėmis maloniai, prisilaikyti Maldų ir mokėti Zakiat’ą.” – Po to jūs nusigręžėte išskyrus tik nedaugelį iš jūsų, ir jūs blogai elgiates (netgi dabar).
84.	Ir prisiminkite, Mes paėmėme jūsų priesaką: “Nepraliesite tarp savęs kraujo, neišvarysite savo artimuosius iš jų namų.” Ir tai iškilmingai jūs patvirtinote, ir buvote tam liudininkai patys.
85.	Tačiau po to, jūs patys, žmonės, vienas kitą žudėte ir išvarydavote dalį jų iš jų namų; padėdavote (jų priešams) prieš juos, (esate) kalti darydami nusižengimus; ir, jeigu jie ateidavo pas jus kaip belaisviai, jūs išpirkdavote juos, nors neteisėtai juos išvarėte. Nejaugi tai reiškia, kad jūs tikite į vieną Knygos dalį ir atmetate kitą? Bet koks atpildas bus tiems iš jūsų, kurie šitaip elgėsi? Negarbė šiame gyvenime? Ir Paskutinio Teismo Dieną jiems bus didžiausia bausmė. Ir Allah nežiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
86.	Tai tie žmonės, kurie nupirko gyvenimą šiame pasaulyje už kainą būsimo. Jų bausmė nebus nei palengvinta, nei jiems kas padės.
87.	Mes davėm Mozei Knygą ir pasiuntėme paskui jį eilę kitų pranašų; ir Jėzui, Marijos sūnui, Mes suteikėm aiškius požymius ir sustiprinom jį šventa dvasia. Taigi, kiekvieną kartą, kai pas jus ateina pranašas, siūlydamas, ko jūs patys nepageidaujate, jūs išpuikę, žiūrėdami iš aukšto išdidžiai, vienus apšaukiate melagiais, o kitus nužudote.
88.	Jie pasakė: “Mūsų širdys apgaubtos skraiste (kuri išsaugo Allah žodį: mums daugiau nereikia).” – Ne, Allah prakeikė juos už jų burnojimą prieš Dievą. Mažai yra tai, į ką jie tiki.
89.	Ir kai buvo apreikšta jiems Allah Knyga, patvirtindama tai, kas yra su jais, – ir nors anksčiau jie meldė pergalės prieš tuos, kas netikėjo, – tai štai dabar, kai tai pas juos atėjo (ir tai, ką jie turėtų atpažinti), atkakliai tuo nenori patikėti jie. Tebus Allah prakeikimas netikintiems.
90.	Menka kaina to, už ką jie mokėjo savo sielomis; ir ką jie neigia (apreiškimą), kurį Allah siuntė, įžūliai iš pavydo, kad Allah iš savo malonės siunčia tai bet kuriam iš savo tarnų, kuriam pageidauja; ir iššaukė jie sau įniršį po pykčio. Iš tikrųjų, žeminanti bausmė yra tiems, kurie atmeta tikėjimą.
91.	Ir kai jiems sakoma: “Tikėkite tuo, ką Allah apreiškė”, Jie sako: “Mes tikime tuo, kas buvo mums apreikšta”; ir jie netiki tuo, kas buvo apreikšta po to. Tačiau tai yra Tiesa, patvirtinanti tai, kas yra su jais. Sakyk: “Kodėl jūs anksčiau kėsinotes į Allah pranašų gyvybes, jei jūs buvote tikintys?”
92.	Mozė atėjo pas jus su akivaizdžiais ženklais, o jūs, (netgi) po to, garbinote veršį, atkakliai spyriodamiesi savo netikėjime. Jūs elgėtes neteisingai.
93.	Ir prisiminkite, Mes paėmėme jūsų priesaką ir iškėlėme aukštai virš jūsų kalną, sakydami: “Tvirtai laikykites to, ką Mes jums davėme ir pakluskite”; jie pasakė: “Mes girdim ir nepaklustam”; ir jų širdys buvo persisunkusios meile veršiui dėl jų netikėjimo. Sakyk: “Iš tikrųjų, gėdinga yra tai, ką jūsų tikėjimas nurodo jums, – jei jūs turite kokį nors tikėjimą”.
94.	Sakyk: “Jeigu jums išimtinai, ir niekam daugiau, skirtas būsimas gyvenimas šalia Allah, tai linkėkite sau mirties, jei jūs esate nuoširdūs”.
95.	Bet niekada jie neieškos mirties iš baimės dėl atpildo už nuodėmes, kurias padarė jų rankos. Ir Allah gerai žino tuos, kurie daro blogį.
96.	Ir tikrai, tu pamatysi, jog jie yra godžiausi gyvenimo iš visų žmonių, godesni net už tuos, kurie šalia Allah prigalvoja kitų dievų; kiekvienas iš jų norėtų gauti tūkstanties metų gyvenimą. Bet netgi tokio ilgo gyvenimo dovana neišsaugos jų nuo Allah bausmės; ir Allah gerai mato viską, ką jie daro.
97.	Sakyk: “Kiekvienas, kas buvo priešas Gabrieliui…” – juk Jis, Allah malone, nuleido tavo širdin jį (Koraną) kaip patvirtinimo ženklą, kas buvo apreikšta anksčiau, kaip vadovaujančią ir puikią žinią tiems, kurie tiki.
98.	Kiekvienas, kas yra priešas Allah ir Jo angelams, ir Jo pasiuntiniams, ir Gabrieliui, ir Mykaeliui, tada, be abejo, Allah – priešas tiems, kurie atmeta tikėjimą.
99.	Mes pasiuntėme tau akivaizdžius ženklus, ir nėra nei vieno, kuris jais netikėtų, išskyrus tuos, kurie yra ydingi.
100.	Kaip! Kiekvieną kartą, kai jie patvirtina priesaką, dalis iš jų atsimeta nuo jos? – Ne, pas daugelį iš jų nėra tikėjimo.
101.	Kai pas juos ateina pasiuntinis nuo Allah, patvirtindamas teisingumą to, kas yra su jais, dalis iš jų, kuriems buvo dovanota tai, atmeta Allah Knygą sau už nugarų, lyg tai nežinodami apie ją.
102.	Jie seka tuo, ką skaitė (recitavo) šeitanai Saliamono karalystėje. Saliamonas nebuvo neteisus, o šeitanai buvo neteisūs, mokydami žmones burtų ir to, ko mokė pasiųsti į Babiloną angelai: Charutu ir Marutu. Bet tie du nieko nemokė, nepasakydami prieš tai: “Mes esame tik išbandymui; todėl neburnokite prieš Dievą.” Jie išmoko iš jų būdų sėti nesantaiką tarp vyro ir žmonos. Bet jie negalėjo tuo niekam pakenkti be Allah leidimo. Ir jie išmoko tiktai to, kas jiems kenkė, o ne atnešė naudos, bet jie žinojo, kad tas, kas tai įgavo, – neturės dalies laimės būsimame gyvenime. Ir niekinga kaina ta, kurią jie už parduotas savo sielas sumokėjo. Ir jei jie būtų žinoję.
103.	Ir jeigu jie išlaikytų savo tikėjimą ir apsaugotų save nuo nuodėmių, tai būtų Allah apdovanoti kur kas geriau. Ir jei jie būtų žinoję.)
104.	O, jūs tikintieji, (pasiuntiniui) nesakykite: “Apsaugok mus!”, o sakykite: “Tu pažvelk į mus!” – ir klausykite (jo). O netikinčiųjų laukia kankinanti bausmė.
105.	Netikintieji kaip tarp Knygos žmonių, taip ir tarp politeistų nenori, kad ant jūsų kristų jūsų Viešpaties kokia nors gerovė! Bet Allah dėl savo ypatingos malonės pasirinks tą, ką Jis pageidaus; juk Allah kupinas malonės.
106.	Mes nepanaikinam (neatšaukiam) nei vieno ajato ir jums neliepsim jo pamiršti, kol jo nepakeisim geresniu ar panašiu į jį. Nejaugi tu nežinai, kad Allah turi galią viskam?
107.	Nejaugi tu nežinai, kad viešpatavimas tiek danguje, tiek žemėje priklauso tik vienam Allah? Ir nėra jums užtarėjo ar pagalbininko išskyrus Allah.
108.	Nejaugi jūs klausinėsite savo pranašo taip, kaip anksčiau buvo Mozė klausinėjamas? Juk kiekvienas, kas tikėjimą pakeičia netikėjimu, tas, be abejonės, išklysta iš teisingo kelio.
109.	Bet ir tarp Knygos žmonių yra tokių, kuriems norėtųs jus – jau priėmusiems tikėjimą – iš pavydo į netikėjimą parblokšti vėl, nors jiems tiesa jau yra aiški; jūs jiems atleiskite ir eikite šalin, kol Allah jiems savo valios neparodys; juk Allah turi galią viskam.
110.	Ir tvirtai prisilaikykite Maldų, ir mokėkite Zakat’ą; ir visą tą gerą, ką jūs parengėte savo sielai čia, tą rasite pas Allah; juk Allah mato, ką jūs darote.
111.	Ir jie sako: “Niekas niekada nepateks į Rojų, jei jis ne žydas ar krikščionis.” Tai yra jų (tuščias) troškimas. Sakyk: “Pateikite savo įrodymus, jeigu jūs sakote tiesą”.
112.	Bet ne! Kiekvienas, kas visiškai paklūsta Allah ir kuria gėrį, – gaus Viešpaties apdovanojimą; ir nebus jiems baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.)
113.	Žydai sako: “Krikščionybė nieku nepagrįsta”; o krikščionys sako: “Judaizmas nieku nepagrįstas”; tačiau ir tie, ir kiti skaito tą pačią Knygą. Tiems žodžiams panašiai skambėjo kalbos tų, kurie (dar) nieko neišmanė. Allah Paskutinio Teismo dieną išaiškins jiems tai, ko jie nesuprato (ginčijosi).
114.	Ir kas yra labiau neteisingas kaip tas, kas draudžia garbinti Allah ten, kur turėtų būti šlovinamas Jo vardas, ir netgi bando griauti Jo šventoves? Jiems reikia žengti per jų slenkstį tik su baime. Jiems – gėda šiame pasaulyje, o būsimame – begalinės kančios.
115.	Allah priklauso ir Rytai ir Vakarai; ir į kur jūs bepasisuktumėte, ten Allah veidas. Iš tikrųjų, Allah Visąapimantis ir Visąžinantis.
116.	Jie sako: “Allah paėmė sau sūnų.” Garbė Jam. – Ne, Jam priklauso viskas, kas yra tiek Danguje, tiek žemėje, ir visi jo valiai paklūsta.
117.	Jis yra dangaus ir žemės sukūrėjas. Kai Jis sumano kūrinį, tik prataria jam: “Būk!” – ir jis yra.
118.	Sako tie, kurie neturi žinių: “Kodėl Allah nepraneša mums ar nesiunčia mums savo ženklų?” Taip kalbėjo žmonės, kurie buvo iki jų, panašios prasmės žodžius. Jų širdys vienodos. Mes padarėme tikrai aiškius ženklus žmonėms, kurie tvirtai išlaiko tikėjimą (savo širdyse).
119.	Mes pasiuntėme tave su tiesa, kaip skelbėją geros žinios ir perspėjantį; ir tau atsakomybės nebus už liepsnojančios Ugnies gyventojus.
120.	Ir nei žydai, nei krikščionys niekada nebus patenkinti tavim, jei neseksi tu jų religijos formomis. Sakyk: “Allah vadovavimas yra tikras vadovavimas.” Bet jei tu seksi jų troškimams po tų žinių, kurios buvo tau duotos, tada nerasi nei globėjo, nei pagalbininko prieš Allah.
121.	Tie, kuriems Mes davėm Knygą, mokosi iš jos kaip priklauso; jie yra tie, kurie tiki tuo; (bet) tie, kas atmeta tą tikėjimą, – turės didelius nuostolius.
122.	O, Izraelio sūnūs! Prisiminkite Mano ypatingą malonę, kurią Aš jums suteikiau; o taip pat tai, kad Aš suteikiau jums pirmenybę prieš visus kitus.
123.	Ir bijokite tos dienos, kai nei viena siela (dvasia) nepasitarnaus pakeisdama kitą, ir nebus imama jokia išpirka iš jos; ir nebus kreipiama dėmesio į jokį užtarimą, ir nebus jiems jokios pagalbos (iš išorės).
124.	Ir prisiminkite, kai Ibrahimas buvo bandomas Viešpaties tam tikrais įpareigojimais, kuriuos šis įvykdė. Jis pasakė: “Aš padarysiu tave žmonių imamu.” Ibrahimas paklausė: “Ir taip pat (imamai bus) iš mano palikuonių?” Jis atsakė: “Mano pažadas netaikomas nusidėjėliams”.
125.	Ir prisiminkite, Mes padarėme Namą žmonių susirinkimo vieta, kurioje jie yra saugūs; ir imkite jūs Ibrahimo vietą kaip maldų vietą; ir Mes sutarėme su Ibrahimu ir jo sūnum Ismailu, kad jie apvalytų nuo nuodėmių mano Namą tiems, kurie apeina jį aplink, ar naudoja jį kaip prieglobstį (dorybingiems apmąstymams vienumoj), ar nusilenkia, ar krenta kniūbsčiom (maldoj).
126.	Ir prisiminkite, kai Ibrahimas pasakė: “Mano Viešpatie! Padaryk šį miestą saugų, taikų ir maitink jo žmones vaisiais – tik tuos iš jų, kurie tiki Allah ir Paskutinio Teismo diena.” Jis pasakė: “Taip, ir tiems, kurie atmetė tikėjimą, Aš vaisių duosiu paskanauti tik trumpą laiką. Po to Aš greitai juos priversiu kentėti Ugnimi, ir bus labai bloga ši jų bausmė”.
127.	Ir prisiminkite, kai Ibrahimas ir Ismailas pastatė Namo pamatus (ir kreipėsi į Dievą su malda): “Mūsų Viešpatie! Priimk tai nuo mūsų, juk Tu, iš tikrųjų, Visągirdintis, Visąžinantis”.
128.	“Mūsų Viešpatie! Padaryk mus musulmonais, nusilenkiančiais Tau, ir iš mūsų palikuonių – tautą musulmonų, nusilenkiančių Tau; ir parodyk mums apeigas ir mūsų vietas Tavo garbinimui. Ir atsigręžk į mus (su malone). Juk Tu daug kartų atsigręžiantis su užuojauta ir Gailestingiausias.
129.	“Mūsų Viešpatie! Pasiųsk tarp jų savo Pranašą iš jų pačių, kuris perduotų jiems Tavo ženklus ir mokytų juos Knygos ir išmintigumo, ir apvalytų juos (nuo nuodėmių). Juk, iš tikrųjų, Tu esi išaukštintas galioje ir Išmintingas.)
130.	Ir kas nusigręž nuo Ibrahimo tikėjimo! Gal tik išskyrus nebent tuos, kurių sielas apėmė aiški beprotystė. Jį Mes išrinkome šiame pasaulyje, o Būsimame jis, be abejo, bus tarp šventųjų.
131.	Žiūrėk! Jo Viešpatis pasakė jam: “Paklusk (Man).” Jis pasakė: “Aš paklustu Visatos (Pasaulių) Viešpačiui”.
132.	Ir Ibrahimas, o taip pat ir Jokūbas, prisakė savo sūnums: “O mano sūnūs! Jums Allah parinko tikėjimą, ir nemirkite jūs kitaip, kaip atsidavę Dievui”.
133.	Ar jūs buvote liudininkais, kai mirtis atsėlino pas Jokūbą? Tada jis pasakė savo sūnums: “Ką jūs garbinsite (Kam melsites) po manęs?” Jie pasakė: “Mes garbinsime Dievą, tavo tėvų – Ibrahimo, Ismailo ir Izaoko – Dievą, Vieną Dievą, ir tik Jam vienam mes paklusime”.
134.	Tai buvo žmonės, kurie jau (nebūtin) išėjo; jie gaus atpildą iš Allah už tai, ką darė; ir jūs – už tai, ką jūs darote; ir jūs nebūsite klausiami apie tai, ką jie darė.
135.	Jie sako: “Tapkite žydais ar krikščionimis, tada rasite teisingą kelią.” Sakyk jiems: “Ne! (Seksime) mes Ibrahimo tikėjimu – tiesa, jis nestatė dievų šalia Allah (nebuvo daugiadievis)”.
136.	Sakykite jiems: “Mes tikime Allah ir į tai, kas buvo apreikšta mums, ir kas buvo apreikšta Ibrahimui, ir Ismailui, ir Izaokui, ir Jokūbui, ir jų genčių kartoms, ir kas buvo duota Mozei ir Jėzui, ir kas buvo duota visiems kitiems pranašams nuo jų Viešpaties. Mes nedarome skirtumo tarp jų; ir mes paklustame Allah”.
137.	Bet jeigu jie tiki tuo, į ką jūs tikite, jie, iš tikrųjų, eina teisingu keliu. O jeigu jie nusigręžia, jie eina į (tikėjimo) skilimą (schizmą), – bet Allah apsaugos tave nuo jų, – juk, iš tiesų, Jis Visągirdintis, Visąžinantis.
138.	(Mūsų religija) ima viską iš Allah. Ir kas gali duoti geriau tai (religiją) nei Allah. Tai Jis, kurį mes garbiname.
139.	Sakykite: “Ar jūs ginčysites su mūmis dėl Allah, kai Jis – mūsų Viešpatis ir jūsų Viešpatis? Mes – atsakingi už savo veiksmus, jūs – už savo veiksmus; ir mes esame nuoširdūs (savo tikėjime) Jam.
140.	“Ar jūs pasakysite, jog Ibrahimas ir Ismailas, ir Izaokas, ir Jokūbas, ir jų genčių kartos buvo žydai ar krikščionys?” Sakykite: “Ar jūs žinote geriau nei Allah?” Ir kas gali būti labiau neteisingas nei tas, kuris slepia liudijimą, gautą iš Allah? Ir Allah nežiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
141.	Tai buvo žmonės, kurie jau (nebūtin) išėjo; jie gaus atpildą iš Allah už tai, ką darė; ir jūs – už tai, ką jūs darote; ir jūs nebūsite klausiami apie tai, ką jie darė.)
142.	Ir pasakys neprotingi tarp žmonių: “Kas nukreipė juos nuo Kiblos, kurios jie anksčiau laikėsi?” Sakyk: “Allah valioje Rytai ir Vakarai, ir Jis veda teisingu keliu tuos, kuriuos nori”.
143.	Ir taip Mes padarėme jus vidutine bendruomene, kad jūs liudytumėte žmonėms, kurie buvo prieš jus; ir pranašas liudytų jums. Ir Mes nustatėme Kiblą, kurios jūs anksčiau laikėtes, tik tam, kad galėtume atskirti, kas seka pranašu, nuo tų, kurie nuo jo nusigręžia šalin (nuo tikėjimo). Ir tai – esminis momentas, ir daugeliui sunku, išskyrus tuos, kuriuos Allah veda teisingu keliu; juk Allah ne tas, kuris padarytų jūsų tikėjimą bevaisį. Iš tiesų, Allah su visais žmonėmis yra nuoširdžiai kupinas gerumo ir Gailestingiausias.
144.	Mes matėme, kai jūs nukreipdavote dažnai savo veidus į dangų (malonės). Dabar Mes nukreipsime jus į Kiblą, kuri jums patiks. Nukreipkite gi savo veidus šventos mečėtės link, ir kur jūs bebūtumėte – nuo šiol, nukreipkite savo veidus į jos pusę. Knygos žmonės žino gerai, jog tai – tiesa nuo jų Viešpaties. Iš tiesų, Allah nežiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
145.	Netgi, jei tu atneši Knygos žmonėms visus galimus (Dievo) ženklus, jie neseks tavo Kibla, ir tu neseksi jų Kibla, ir, iš tikrųjų, jie neseks vienas kito Kibla. Jeigu tu seksi jų (tuščioms) aistroms po tų žinių, kurios jau pasiekė tave, iš tikrųjų, tu būsi vienas iš nusidėjėlių.
146.	Tie, kuriems Mes dovanojom Knygą, ją žino taip, kaip žino savo sūnus, bet juk dalis iš jų nuslepia tiesą, nors ir ją žino.
147.	Juk tai – tiesa, einanti iš tavo Viešpaties. Nebūk tarp tų, kuriuos apima abejonės.
148.	Ir kiekvienas turi tikslą, į kurį Allah nukreipia jį; todėl lenktyniaukite gi vienas su kitu geruose darbuose! Kur jūs bebūtumėte, Allah sujungs jus visus kartu. Allah turi galią viskam.
149.	Ir iš kur bebūtum kilęs tu, nukreipki savo veidą šventos mečėtės link; tai, iš tikrųjų, yra tiesa nuo tavo Viešpaties. Ir Allah nežiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
150.	Ir iš kur bebūtum kilęs tu, nukreipki savo veidą šventos mečėtės link; ir, kur jūs bebūtumėte, nukreipkite į ją savo veidus, kad neiššauktumėte priekaištų žmonių, išskyrus tuos, kurie – nedorybingi. Bet jų nebijokite, bijokite tik Manęs, kad galėčiau įvykdyti pilnai jums Savo malonę, ir jūs galbūt būsite teisingame kelyje.
151.	Panašiai ta (malone), kai Mes pasiuntėme jums pranašą iš jūsų aplinkos, jis skelbia jums Mūsų ženklus, ir apvalo jus (nuo nuodėmių), ir moko jus Knygos ir išmintingumo, ir apmoko jus to, ko nežinojote jūs anksčiau.
152.	Tai prisiminkite Mane, ir Aš prisiminsiu jus; būkite dėkingi Man ir neatmeskite tikėjimo (Manim).
153.	O, jūs tikintieji, ieškokite pagalbos su kantrybe, atkaklumu ir maldomis. Iš tikrųjų, Allah būna su tais, kurie yra kantrūs, atkaklūs.
154.	Ir apie žuvusius Allah kelyje nesakykite, kad jie yra mirę; ne! Jie gyvi, tik to jūs nesuvokiate.
155.	Ir Mes išbandom jus kai kuo iš baimės, alkio, turto nuostoliais, gyvybės praradimais (artimų žmonių), (darbo) vaisių praradimais; bet pranešk džiugią žinią kantriems ir atkakliems, –
156.	Kurie, kai juos ištinka didelės negandos, sako: “Iš tiesų, Allah mes priklausom ir pas Jį sugrįžtame”.
157.	Tai yra tie, ant kurių (nusileis) jų Viešpaties palaiminimas ir malonė, ir jie yra teisingame kelyje.
158.	Štai! Al-Safa ir Al-Marva – vieni iš Allah (religijos) žymių. Todėl nėra nuodėmės tam, kuris, lankydamas Namą Chadžo metu ar atliekant Umrą, praeina tarp jų aplink. Ir kas linksta daryti gėrį…, būk tikras, Allah įvertins tai. Iš tiesų, Allah – Visąįvertinantis, Visąžinantis.
159.	Tuos, kurie slepia aiškius ženklus ir nurodymus, kuriuos Mes apreiškėme, po to, kai Mes išaiškinome juos žmonėms Knygoje, – ant tų kris Allah prakeikimas, ir prakeiks juos tie, kurie tuos prakeikimus ištarė.
160.	Išskyrus tuos, kurie gailisi ir pasitaiso, ir atvirai paskelbia (tiesą), Aš atsigręžiu su atleidimu. Ir Aš daug kartų atsigręžiantis su užuojauta ir Gailestingiausias.
161.	Tie, kurie atmeta tikėjimą ir miršta netikintys, – ant tų yra Allah prakeikimas, ir prakeikimas angelų, ir žmonių – visų.
162.	Ir jis (prakeikimas) amžinai juos slėgs (jie amžinai bus Ugnyje), – jų bausmė nebus palengvinta, ir negaus jie (bausmės) atidėjimo.
163.	Ir Dievas jūsų – Vienas Dievas; nėra Dievo, išskyrus Jį, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo.
164.	Štai žiūrėk! Žemės ir dangaus sukūrime; nakties tamsos pasikeitime dienos šviesa; ir laivuose, kurie plaukioja jūromis ir duoda naudą žmonėms; ir vandenyje, kurį Allah siunčia iš dangaus žemyn ir atgaivina žemę po jos mirties, ir išsklaido po ją įvairių rūšių žvėris; ir vėjų pasikeitime; ir debesyse, karojančiuose kaip vergai tarp dangaus ir žemės; – iš tiesų, visa tai yra ženklai žmonėms, kurie protingi.
165.	Vis dar tarp žmonių yra tokių, kurie ima (garbinimui) kitus šalia Allah kaip Jam lygius; jie myli juos, kaip jiems priklauso mylėti Allah. Bet tie, kurie tiki, myli Allah kur kas labiau. Ir jeigu tik bedieviai galėtų dabar pamatyti, kokia jų laukia bausmė, jie susiprotėtų, kad visa valdžia priklauso Allah, ir kad Allah rūstus bausmėje.
166.	Tada visi tie, kurie vedė paskui save kitus, atsižadėtų savo pasekėjų, ir jie pamatytų bausmę, ir būtų nutraukti visi jų ryšiai.
167.	Ir pasakytų tie, kurie jais sekė: “O, jeigu tik mes galėtume sugrįžti atgal, tada mes išsižadėtume jų, kaip jie išsižadėjo mūsų.” Taip parodys Allah jų veiksmų vaisius kaip jų žuvimą, ir neišsigelbės jie nuo Ugnies.
168.	O, jūs žmonės, valgykite tai, kas žemėje yra gera ir leistina Allah, ir nesekite Šėtono pėdomis; jis yra jums aiškus priešas.
169.	Jis šaukia jus tik į blogį ir niekšybes, ir kad jūs kalbėtumėte apie Allah tai, ko jūs nežinote.
170.	Kai jiems sakoma: “Sekite tuo, ką apreiškė Allah”, jie sako: “Ne, mes seksime tėvų palikimu.” Kaip? Netgi tada, kai jų tėvai neturėjo išminties ir Viešpaties vadovavimo?
171.	Kviečiant į teisingą kelią tuos, kurie netiki, panašu į tą, kuris šaukia kaip ožkų piemuo ant tų (ožkų), kurios negirdi nieko išskyrus šaukimą ir riksmą; kurti, nebylūs ir akli – jiems trūksta proto.
172.	O, jūs tikintieji! Valgykite tą gerą maistą, kurį Mes jums suteikėme, ir dėkokite Allah, jei jūs Jį garbinate ir Jam esate atsidavę.
173.	Jis uždraudė jums tik dvėselieną, kraują ir kiaulių mėsą, ir visą kitą, kas buvo paskersta kieno nors kito, o ne Allah vardu. Bet jei kas nors bus priverstas valgyti tą maistą iš būtinumo, be tyčinio nepaklusnumo, neperžengiant tinkamų ribų, – nėra tam nuodėmės. Juk Allah yra dažnai atleidžiantis, Gailestingiausias.
174.	Tie, kurie nuslepia Allah apreiškimus iš Knygos, turėdami iš to menką naudą, traukia į save tik Ugnį, ir Allah su jais nekalbės ir jų neapvalys Prisikėlimo dieną. Ir jiems – kankinanti bausmė.
175.	Jie – tai tie, kurie vietoje teisingo kelio pasirinko klystkelius, vietoje atleidimo – bausmę. Ir koks jų begėdiškas įžūlumas Ugniai.
176.	(Jų pražūvimas) bus todėl, kad Allah apreiškė Knygą, kurioje – tiesa; o tie, kurie dėl jos ieško progų ginčytis, yra schizmoje (skilime), toli (nuo paskirties).
177.	Dorybė nėra tame, kad jūs kreipiate savo veidus į Rytus ar į Vakarus, bet tikrai doras yra tas, kuris tiki Allah ir Paskutine diena, ir angelais, ir Knyga, ir pranašais, ir aukoja savo turtą savo giminaičiams ir našlaičiams iš meilės Jam, ir vargšams, ir keliaujantiems, ir tiems, kurie prašo išmaldos, ir belaisvių išpirkimui; ir kas tvirtai prisilaiko Maldų, ir duodą Zakat’ą; ir kas tęsi duotus pažadus, ir yra tvirtas bei kantrus skausme (ar kančioje) ir nelaimėse, ir ištvermingas per visus panikos laikotarpius. Tokie yra žmonės dorybingi, dievobaimingi.
178.	O, jūs tikintieji! Nurodyta jums teisė už užmuštuosius atsiteisti. Už laisvą – laisvas, už vergą – vergas, už moterį – moteris. Bet tam, kuriam jo brolis už nužudymą atleis, turi atsilyginti pagal deramą reikalavimą su dosniu dėkingumu. Tai jums – nuolaida iš jūsų Viešpaties ir malonė. Ir tam, kas po to leistiną ribą peržengs, bus liūdna bausmė.
179.	Atsiteisimo įstatyme – jūsų gyvybė (jos išsaugojimas). O, žmonės suprantantys, tai galbūt jus sulaikys.
180.	Ir jums nurodyta, kai kam nors iš jūsų priartės mirtis, – o jūs paliekate ką nors gerą,- kad jis padarytų testamentą tėvams ir artimiesiems giminaičiams tinkamu būdu. Tai yra dievobaimingųjų pareiga.
181.	O jeigu kas pakeičia testamentą po to, kai jį girdėjo, nuodėmė bus tiems, kas padaro pakeitimą. Juk Allah Visągirdintis, Visąžinantis.
182.	Bet, jeigu kas bijo testatoriaus šališkumo ar neteisingumo ir sutaikys juos (suinteresuotas puses), tai nebus jam nuodėmės. Iš tiesų, Allah yra dažnai atleidžiantis ir Gailestingiausias.
183.	O, jūs tikintieji! Pasninkas yra jums privalomas, kaip jis buvo privalomas tiems, kurie buvo prieš jus; tai jus galbūt (išmokys) susilaikymo.
184.	(Pasninkas) nustatytą dienų skaičių, bet jeigu kas iš jūsų yra nesveikas ar yra kelionėje, tas privalo pasninkauti tą patį kitų dienų skaičių; o tiems, kurie išgali pasninkauti (tik su dideliu vargu), galimas išsipirkimas – vargšo žmogaus maitinimas. O kas savanoriškai su nuolankumu atlieka dar daugiau gerų darbų, tam bus geriau nuo to. Ir pasninkas yra jums naudingas, jeigu jūs tai tik žinotumėte.
185.	Ramadanas yra mėnuo, per kurį buvo apreikštas Koranas kaip vadovas bei teisingo kelio nurodymas žmonijai ir skirtingumas (tarp gėrio ir blogio); ir štai, kas iš jūsų yra šį mėnesį (namuose), privalo pasninkauti visą šį laikotarpį, o tas , kas serga ar yra kelyje – nurodytą dienų skaičių privalo pasninkauti vėliau. Allah nori jums palengvinimo; Jis nenori apsunkinti jums gyvenimo. (Jis nori, kad jūs) užbaigtumėte nurodytą laikotarpį ir šlovintumėte Jį už tai, jog Jis nukreipė jus teisingu keliu, – galbūt jūs būsite dėkingi.
186.	Kai Mano tarnai tavęs klausia apie Mane, Aš, iš tikrųjų, esu arti (jų): Aš atsiliepiu kiekvienam maldoje prašančiam, kai jis šaukiasi Manęs: Tegul jie taip pat klauso Mano raginimų ir tiki Manimi: jie galbūt eis teisingu keliu.
187.	Leidžiama jums pasninko naktį suartėti su savo žmonomis. Jos yra jums kaip drabužiai, o jūs esate joms kaip apranga. Allah žino, kad tarp savęs jūs turėjote paslapčių: Bet Jis atsigręžė į jus ir jums atleido; taigi dabar bendraukite su jomis ir ieškokite to, ką Allah nurodė jums. Valgykite ir gerkite, kol auštant jūs galėsite atskirti baltą siūlą nuo juodo. Po to pasninkaukite iki nakties; ir nesuartėkite su savo žmonomis, kol jūs esate mečetės prieglobstyje. Tai yra Allah nustatytos ribos. Nepriartėkite gi prie jų (bijodami nusidėti)! Taip Allah išaiškina savo ženklus žmonėms, – galbūt jie išmoks savisusilaikymo ir galės apsisaugoti nuo blogio.
188.	Ir neeikvokite savo turto tuščiai tarp savęs išlaidaudami, ir nenaudokite jo teisėjų papirkimui, kad nusikalstamai užvaldytumėte kitų turtus, sielos gilumoje žinodami tai.
189.	Jie klausia tave apie jaunus mėnulius. Sakyk: “Jie – laiko matavimo ženklai žmonių reikaluose ir chadžui.”Nėra dorybė, jei jūs įeinate į savo namus iš užpakalinės pusės: Dorybė yra tame, kad jūs bijotes Allah rūstybės. Įeikite gi į namus, – kaip jums priklauso, – per duris ir bijokites Allah, – galbūt jums Jis bus palankus ir jūs klestėsite.
190.	Kovok už Allah reikalą tik su tais, kurie kovoja prieš tave, bet neperženk leistinų ribų. Iš tikrųjų, Allah nemėgsta tų, kurie jas peržengia.
191.	Ir muškite (priešus) ten, kur juos sutiksite, ir išvarykite juos iš ten, iš kur jie išvarė jus: Juk persekiojimas bei priespauda – blogiau mirties. Bet nekovokite prie Šventos Mečėtės, kol jie nelies jūsų pirmi. Bet jei jie pradės kovą prieš jus tenai, užmuškite juos. Tai bus atpildas už tai, kad jie atmetė tikėjimą.
192.	Tačiau, jei jie liausis, – tada Allah, ištiesų, yra Visąatleidžiantis ir Gailestingiausias.
193.	Ir kovokite su jais tol, kol nebus persekiojimo ir Allah religija nugalės. Tačiau, jei jie liausis, te nebus jiems priešiškumo, išskyrus tuos, kurie panaudoja priespaudą.
194.	Uždraustas mėnesis už uždraustą mėnesį, o taip pat visi uždrausti dalykai (šventos vietos ir apeigos) – su teise atsilyginti. Ir kas draudimus peržengia prieš jus, jūs galite taip pat draudimus peržengti prieš juos, kaip tai padarė jie. Bijokite Allah rūstybės ir žinokite: Allah yra tik su tais, kurie yra dievobaimingi.
195.	Allah kelyje iš savo turto būkite dosnūs, ir nedarykite savo rankomis to, kas jus į pražūtį nuvestų. Ir darykite gerą; iš tiesų, Allah yra palankus tiems, kas daro gerą.
196.	Allah garbei atlikite chadžą ar umrą. Tačiau, jei kas nors sulaiko jus, pasiųskite aukojimo dovaną, kuri yra jums pagal galimybes prieinama. Ir neskuskite galvos, kol ši dovana nepasieks paskirties vietos. Bet jei kas nors iš jūsų serga ar turi galvos odos defektą (negali laukti ir reikia skusti), tas turėtų kompensacijai arba pasninkauti, arba pamaitinti vargšus, arba padaryti auką. O kai taika bus (vėl), jeigu kas nors nori tęsti umrą kartu su chadžu, jis privalo padaryti auką pagal savo galimybes. Bet jei jis negali sau to leisti, privalo pasninkauti tris dienas laike chadžo ir septynias dienas, sugrįžus namo. Viso – dešimt dienų. Bet tai tik tiems, kurių šeimos negyvena Šventos Mečėtės apylinkėse. Ir bijokite Allah rūstybės, ir žinokite, kad Allah griežtas bausmėje.
197.	Chadžo mėnesiai yra gerai žinomi; tad tas, kas pasiryžtų atlikti šią pareigą jų metu, turi nuo moterų susilaikyti, neturi būti jokios nešvankybės, nei jokios nedorybės, nei jokių barnių chadžo metu. Ir Allah žino apie visus jūsų gerus darbus. Daugiau darykite gerų darbų, bet svarbiausia iš jų – dievobaimingumas. Ir bijokite Mano rūstybės, o, jūs, kurie protingi.
198.	Nėra jums nuodėmės, jei jūs ieškosite savo Viešpaties dosnumo (chadžo metu). O kai jūs apleisite Arafatą, pagarbinkite Allah prie švento paminklo (Muzdalifa). Ir šlovinkite Jį už tai, kad nukreipė jus į teisingą kelią, nors iki tol jūs ir klaidžiojote klystkeliais.
199.	Po to, iš vietos, iš kurios žmonės greitai nueina, nueikite ir jūs kartu su jais ir prašykite Allah atleidimo, – iš tikrųjų, Allah – dažnai atleidžiantis, Gailestingiausias.
200.	O kai jūs užbaigsite savo apeigas, pagarbinkite Allah kaip anksčiau jūs garbinote savo tėvų atmintį, tik dar kur kas stipriau. Tarp jūsų yra tokie, kurie sako: “Mūsų Viešpatie! Apdovanok mus savo dosnumu šiame pasaulyje!”, bet jie savo dalies neįgys būsimame gyvenime.
201.	Bet yra tarp jų ir tokie, kurie sako: “Mūsų Viešpatie! Duok mums gero šiame pasaulyje, o palaimą – būsimame, ir apsaugok mus nuo Ugnies kančių.”
202.	Tokiems bus paskirta tai, ko jie nusipelnė; ir Allah nedelsia atsiskaityti.
203.	Minėkite Allah nustatytą dienų skaičių. Kas pasiskubins išvykti po dviejų dienų, tam nėra nuodėmės; ir kas užsibus ilgiau, taip pat tam nėra nuodėmės, jei jo tikslas – būti dievobaimingu. Ir bijokite Allah rūstybės ir žinokite, kad visi jūs tikrai stosite prieš Jį.
204.	Yra toks tipas žmonių, kurių kalbos apie šio pasaulio gyvenimą tave apakina savo žavesiu. Ir jis šaukiasi Allah paliudyti apie tai, kas yra jo širdyje; tačiau jis yra labiausiai ginčytinas iš (tavo) nedraugų.
205.	Kai tik jis nusisuka, jo tikslas – visur žemėje skleisti žalą bei kenkimą, pražudyti derlių ir (žmonių) palikuonis. Tačiau Allah nemėgsta kenkimo.
206.	Kai jam sakoma: “Bijok Allah”, jis įžūliai daro dar didesnes nuodėmes. Jo laukia pragaras, iš tiesų, bjauri tai būveinė, skirta jam už padarytas blogybes.
207.	Yra toks tipas žmonių, kurie atiduoda savo visą gyvenimą, norėdami pelnyti Allah palankumą; ir Allah palankus (kupinas gerumo) savo tarnams.
208.	O, jūs, kas tiki, nuolankiai, visa širdim į Islamą įeikit, nesekite Šėtono pėdomis. Juk jis jums aiškus priešas.
209.	Bet jeigu jūs atsimesite po to, kai gavote aiškius ženklus, žinokite, – Allah Visągalis, Išmintingas.
210.	Ar jie lauks, kol Allah nusileis pas juos iš debesų uždangos su angelais, ir viskas išsispręs? Bet tik pas Allah visų klausimų sprendimas.
211.	Paklausk Izraelio sūnų, kiek Mes apreiškėme jiems aiškių ženklų? Bet jeigu kas išduoda Viešpaties malonę po to, kai ji apsireiškė jau jiems? Griežtas bus savo bausmėje Allah!
212.	Šio pasaulio gyvenimo pagundos žavi netikinčiuosius, ir jie šaiposi iš tikinčiųjų. Bet dievobaimingieji Švento Prisikėlimo Dieną bus žymiai daugiau išaukštinti už tuos, kurie atmetė tikėjimą. Juk Allah gausiai apdovanoja tuos, kuriuos nori, be apskaičiavimo.
213.	(Juk kažkada) žmonės gyveno viena bendruomene, ir Allah siuntė pas juos pranašus, kad, nešdami puikias žinias, galėtų kartu juos perspėti, o tuo pačiu su jais Allah apreiškė Tiesos Knygą, idant žmonės galėtų išsiaiškinti tarp savęs tai, dėl ko jie skyrėsi (ginčijosi). O išsiskyrė tiktai tie, kuriems ji buvo dovanota, po to, kai buvo apreikšti aiškūs ženklai, iš pavydo ir pykčio tarp savęs. Allah savo malone tikinčiuosius išvedė į kelią tiesos, dėl kurios anksčiau jie savo netikėjime skyrėsi (ginčijosi). Juk Allah veda teisingu keliu tuos, kuriuos nori.
214.	Argi manote jūs, kad įžengsite į Rojų, nepergyvenę to, ką pergyveno tie, kurie jau išėjo nebūtin iki jūsų? Jie iškentėjo vargus, nelaimes bei kančias, ir buvo stipriai sukrėstos jų sielos, jog netgi pranašas ir tie, kurie juo patikėjo, meldė: “Kada gi Allah pagalba (ateis)?” Taip! Iš tikrųjų, (visada) Allah pagalba arti.
215.	Jie klausia tavęs, kiek jiems derėtų paaukoti (labdarai). Sakyk: “Ką jūs duodate, – turi būti gera (ne tai, kas jums nereikalinga), tai – tėvams bei artimiesiems, ir našlaičiams, ir vargšams, ir keliaujantiems. Ir kokį jūs gėrį bepadarytumėte, Allah tai mato ir žino puikiai.
216.	(Allah kelyje) priklauso jums kariauti, jūs gi to labai nekenčiate. Bet gali būti, jog to, ko jūs neapkenčiate, (su laiku) jums gėriu taps. Ir ką mėgstate jūs dabar, vėliau pavirs jums blogiu. Juk Allah žino tai, ko nežinote jūs.
217.	Jie klausia tave apie kariavimą Uždraustame mėnesyje. Sakyk: “Kariauti šį mėnesį – sunkus nusižengimas, bet dar didesnis nusižengimas Allah akyse – nueiti klystkeliais nuo Viešpaties teisingo kelio, neigti Jį ir trukdyti prieiti prie Šventos Mečėtės bei išvarinėti iš jos žmones – priespauda ir sąmyšis blogiau mirties. Juk ir jie nesiliaus su jumis kovoti tol, kol nuo tikėjimo jus nugręž, jei tik tai galės. Ir jeigu kas nors iš jūsų nusigręž nuo tikėjimo ir mirs netikėjime, tai jų veikla bei darbai taps bevaisiai tiek šiame gyvenime, tiek būsimame; ir jie visi bus Ugnies gyventojai (kompanjonai), ir joje jie gyvens amžinai.
218.	Tie, kurie patikėjo ir patyrė tremtį, kovodami tenai Allah kelyje, gali tikėtis Allah malonės, – juk Allah yra Visąatleidžiantis ir Gailestingiausias.
219.	Jie klausinėja tave apie vyną ir azartiškus žaidimus. Sakyk: “Abejuose – didelė nuodėmė, bet yra šiek tiek ir naudos, nors žymiai daugiau nuodėmės nei naudos.” Jie klausia tavęs, kiek jie turi aukoti (labdarai). Sakyk: “Viską, kas yra už jūsų poreikių.” Taip Allah išaiškina jums savo ženklus, kad jūs galėtumėte pamąstyti…
220.	Apie šį gyvenimą ir būsimą. Ir apie našlaičius jie tavęs klausia. Sakyk: “Jiems padaryti gerą – geriausias dalykas tau.” Ir jeigu jų reikalai taps jūsų, jie bus jums broliai. Juk Allah moka atskirti žmogų, darantį blogį, nuo to, kuris kuria gėrį. Ir jei Allah panorėtų, jis galėtų jums skirti (žemiškus) vargus. Iš tiesų, Allah – Visągalintis, Išmintingas.
221.	Neimkite į žmonas stabmeldės, kol ji nepasidarys tikinti; netgi tikinti vergė geriau nei stabmeldė, nors ji jums ir labai žavi. Ir savo dukrų neleiskite tekėti už stabmeldžių, kol jie nepasidarys tikintys; netgi tikintis vergas jai bus geresnis vyras nei stabmeldys, nors jis jums ir labai malonus. Stabmeldžiai traukia jus į Ugnį, o Allah savo malone kviečia jus į Rojaus sodą ir siūlo atleidimą. Jis išaiškina žmonijai savo ženklus; galbūt, jie susipras.
222.	Jie klausia tavęs apie moterų menstruacijas. Sakyk: “Tai – žalinga ir liga.” Todėl jums reikia tuo laiku laikytis nuošaliai ir jų neliesti tol, kol jos netaps švariomis. Bet kai jos apsišvarins, ateikite pas jas taip, kaip skyrė jums Allah, – juk Allah mėgsta tuos, kurie pastoviai kreipiasi į jį ir yra švarūs.
223.	Jūsų santuokiniai jums – tai ariama dirva, ir jūs į šią dirvą ateikite, kada ir kaip jūs norite; bet prieš tai savo sielai padarykite kokį nors gerą poelgį. Ir bijokite Allah rūstybės ir žinokite, jog jūs susitiksite su Juo, – (o tu, Muhamedai!) nudžiugink tikinčiuosius šia gera žinia.
224.	Ir nenaudokite Allah (vardo) pasiteisinimui jūsų priesaikoms apie savo dorybes, apie savo baimę dėl Allah rūstybės, apie susitarimus ir taiką tarp žmonių (jei nesugebėjote to padaryti). Juk Allah viską girdi ir žino viską.
225.	Allah jūsų neįvertins už tuščiažodžiavimą priesaikose. Jis jus įvertins tik už tai, ką jūs nuslėpėte savo širdyje,- juk Allah yra Visąatleidžiantis, Susilaikantis.
226.	Tiems, kurie duoda priesaiką nebendrauti daugiau su žmonomis, skiriamas keturių mėnesių išbandomasis laikotarpis (po vienu stogu). Ir jeigu per šį laikotarpį jie vėl sueis,… – Allah – Visąatleidžiantis, Gailestingiausias.
227.	Bet jeigu jų noras skirtis tvirtas, – ką gi, Allah viską girdi ir žino viską.
228.	Išsiskyrusios žmonos privalo išlaukti trijų mėnesinių laikotarpį. Ir joms draudžiama slėpti tai, ką Allah jų įsčiose sukūrė, kol jos tiki Allah ir Paskutine diena. Jų vyrams geriausia per šį laikotarpį priimti jas atgal, jei jie linkę susitaikyti. Ir moterys turės tas pačias teises kaip ir vyrai, bet vyrų teisės – laipsniu aukščiau. Ir Allah yra Visągalis, Išmintingas.
229.	Skyrybos galimos dviem etapais; po to jūs galite padoriai gyventi kartu arba išsiskirti geruoju. Jums neleidžiama atsiimti to, ką jūs padovanojote (gyvendami santuokoje). Nebent tik tada, kai jūs abu bijotes, jog negalėsite laikytis Allah nustatytų apribojimų. Ir jeigu jūs (tas, kas sprendžia apie tai), bijotes taip pat, jog jie negalės laikytis šių apribojimų, nebus ypatingų priekaištų, jei žmona duos išpirką už savo laisvę. Tokios yra Allah nustatytos ribos, neperžengite jų. Ir jeigu kas šias ribas peržengs, padarys blogį.
230.	Ir jeigu vyras išsiskiria su žmona (neatšaukiamai), tai po to jis negali jos vėl vesti tol, kol ji neištekės už kito vyro ir kol šis neišsiskirs su ja. Tuo atveju, jei jie yra įsitikinę, kad galės laikytis visų Allah nustatytų apribojimų, nebus jiems nuodėmės, jei jie vėl susijungs. Tokios yra Allah nustatytos ribos, kurias Jis išaiškina tiems, kurie yra išmintingi.
231.	Išsiskiriant su savo žmonomis, baigiantis nustatytam laikotarpiui, jūs galite pagarbiai jas pasilikti arba prideramai jas paleisti; bet neužlaikykite jų prievarta, darydami tuo joms blogį ir tuo pačiu nusikalsdami joms. Kas taip daro, padaro žalą savo sielai. Ir nenuleiskite juokais Allah priesakų, ir rimtai prisiminkite apie Allah malonę jums, ir apie tai, jog Jis apreiškė jums Knygą ir Išmintį, idant nukreiptų jus teisingu keliu. Ir todėl bijokite Allah rūstybės ir žinokite, – Jam žinomi gerai visi dalykai.
232.	Išsiskiriant su žmonomis, baigiantis nustatytam (trijų mėnesinių) laikotarpiui, netrukdykite jų santuokai su (buvusiais) vyrais, jei jie tarpusavyje apie tai tinkamu būdu sutaria. Tai – nurodymas tiems, kurie tiki Allah ir Paskutine diena. Tai – dorybingiau jums ir švariau. Iš tikrųjų, Allah žino tai, ko nežinote jūs.
233.	Maitinanti motina turi maitinti kūdikį du ištisus metus; tai – tiems, kurie nori užbaigti maitinimą. O vyras, kuriam priklauso kūdikis, yra atsakingas už jos (motinos) kokybišką maitinimą ir aprangą pagal papročius ir tinkamu būdu. Ir nei viena siela neapsisunkins daugiau nei jos jėgos leidžia. Tegu motinos siela skriaudų už vaikus nekenčia, o tuo pačiu, ir vaiko tėvas, ir jų palikuonis. O jeigu jie abu, tarpusavyje sutarus, pageidaus nutraukti kūdikio maitinimą krūtine, – prasižengimo čia nebus. Lygiai taip pat nebus prasižengimo jums, jei savo kūdikį pavesite maitinti žindyvei, dosniai sumokant jai pagal susitarimą. Ir bijokite Allah rūstybės ir žinokite – Jis mato viską, ką jūs darote.
234.	Ir jei kas nors iš jūsų numirs, palikdamas po savęs našles, joms reikia laikytis keturių mėnesių ir dešimties dienų termino (gedulo); kai šis paskirtas laikotarpis pasibaigs, jums nebus atsakomybės už visą tai, ką jos su savim bedarytų tinkamu būdu. Ir Allah yra gerai žinoma viskas, ką jūs darote.
235.	Jums nuodėmės nebus, jei atvirai šioms moterims pasiūlysite tuoktis ar tokį savo norą laikysite giliai širdy, – juk Allah yra žinoma, ką jūs puosėlėjate savo širdyje. Bet nedarykite su jomis slaptų susitarimų ir kalbėkite padoriai, sąžiningai. Neskubėkite vedybų ryšių užmegzti nepasibaigus paskirtam laikotarpiui. Ir žinokite, jog Allah žino, kas yra jūsų širdyse, ir kreipkite dėmesį Jam; ir žinokite, jog Allah – Visąatleidžiantis, labiausiai susilaikantis.
236.	Jums nebus nuodėmės, jei jūs sutinkate skirtis su žmona, kol dar jos nelietėte ar nenustatėte savo jungtuvių sąlygų. Bet aprūpinkite jas tinkamu būdu, – turtingas pagal savo išteklius, vargšas pagal savo išteklius. Tai yra dorybingo žmogaus pareiga.
237.	Bet jeigu jūs skiriates su žmonomis, kurių dar nelietėte, o jūsų jungtuvių sąlygos jau nustatytos, tai joms pusė to priklauso, nebent jos pačios to atsisakys, arba nenusileis (jų naudai) tas, kurio rankose jungtuvių saitai (dažniausiai jaunosios tėvas); bet nusileisti žmonai (antrą kraičio pusę) – kilnu bei dorybinga vyrui. Ir nepamirškite dosnumo tarp savęs. Ir Allah gerai mato viską, ką jūs darote.
238.	Prisilaikykite tvirtai Maldų, ypatingai (gerbkite) Vidurinę Maldą, ir stokite prieš Allah nuolankiai, pagarbiai.
239.	Jei jūs bijote pavojaus, tai melskites stovėdami arba raiti; bet jeigu jums pavojus negresia, tai garbinkite Allah taip, kaip Jis jus išmokė to, ko anksčiau nežinojote.
240.	Tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka po savęs našles, turėtų testamentu paskirti joms vienerių metų išlaikymą ir neiškeldinimą iš namų. Jeigu jos pačios paliks namus, priekaištų jums nebus, ką jos su savim bedarytų tinkamu būdu. Ir Allah – Visągalis, Išmintingas.
241.	Išsiskyrusių moterų išlaikymui – naudojimasis pagal paprotį, – tai dievobaimingųjų pareiga.
242.	Taip Allah išaiškina jums savo ženklus; galbūt jūs suprasite.
243.	Nejaugi tu nematei žmonių, kurie bijodami mirties, paliko savo namus? O buvo jų tūkstančiai. Allah pasakė jiems: “Numirkit!”; o po to sugrąžino juos gyvenimui, – juk Allah yra kupinas dosnumo žmonijai, tačiau daugumas iš jų – nedėkingi.
244.	Ir kovokite Allah kelyje, ir žinokite, jog Allah viską girdi ir žino viską.
245.	Ir kas gi tas, kuris suteiks Allah dosnią paskolą, idant Jis ją daug kartų jam padidins? Juk tai Allah gali parblokšti jus vargams ar apipilti gėrybėmis. Ir pas Allah – jūsų sugrįžimas.
246.	Nejaugi tu nematei Izraelio kilmingų sūnų diduomenę po Mozės? Kai pranašui, kuris buvo tuo metu tarp jų, jie pasakė: “Paskirk mums karalių, kad mes galėtume kovoti Allah kelyje.” Jis pasakė: “Ar neatsitiks taip, kad, esant reikalui kovoti, jūs nebekovosite?”. Jie atsakė: “Kodėl mums Allah kelyje nebekovoti, jei iš namų mes išvaryti ir su savo vaikais išskirti?” Tačiau, kai buvo paskirtas jiems mūšis, jie, išskyrus tik nedaugelį, pabėgo. Iš tiesų, Allah gerai žino nusidėjėlius.
247.	Ir jų pranašas pasakė jiems: “Allah paskyrė Talutą jūsų karaliumi.” Jie atsakė: “Kaip jis galės mus valdyti, jei mes turime daugiau teisių valdžiai nei jis, o taip pat neturi jis gausybės turto?” Bet pranašas atsakė: “Iš tiesų, Allah pasirinko jį jūsų Vyriausiuoju ir dosniai apdovanojo jį išmintimi ir vyrišku šaunumu. Allah suteikia valdžią tiems, kuriems Jis nori, ir Allah yra dosnus savo malonėmis ir žino viską.”
248.	Ir jų pranašas pasakė jiems: “Jo valdžios ženklu bus tai, kad pas jus atsiras priesakų skrynia, kurioje jums nuo Allah bus sakina (saugumas, ramybė, taika) ir relikvijos, kurios paliko nuo Mozės giminės ir Aarono giminės, – ir ją atneš angelai. Tame yra ženklai jums, jeigu jūs iš tikrųjų tikite.”
249.	Ir kai Talutas su kariuomene išsirengė į žygį, jis pasakė: “Allah išbandys jus prie upės; tas, kas atsigers iš jos, su mano kariuomene neeis; ir tik tie, kurie negers iš jos, eis su manim; o keletas gurkšnelių iš saujos bus atleista.” Tačiau visi gėrė iš upės išskyrus tik nedaugelį. Ir kai jie perėjo per upę, – jis ir tikintieji su juo, – jie pasakė: “Šią dieną mes neturime jėgų Galijotą ir jo kariuomenę įveikti.” Tačiau tie, kurie tvirtai įtikėjo, jog Paskutinę dieną jiems teks stovėti prieš Allah, pasakė: “Kaip dažnai, Allah valia, maža jėga nugalėdavo skaitlingus priešus! Ir Allah – su tais, kurie yra kantrūs ir stiprios dvasios”.
250.	Ir kai jie atsidūrė prieš Galijotą ir jo kariuomenę, jie maldavo: “O, Viešpatie! Suteik mums drąsos, tvirtumo ir padaryk mūsų pėdas tvirtas, ir padėk mums prieš netikinčius”.
251.	Taip, Allah valia, jie privertė juos bėgti; ir Dovydas užmušė Galijotą; Ir Allah suteikė jam išminties ir valdžią; ir išmokė jį visko, ko Jis panorėjo. O jeigu Allah nesulaikytų vienų žmonių genčių prieš kitas, būtų, iš tiesų, daug blogybių bei žalos žemėje. Tačiau Allah yra kupinas dosnumo visiems pasauliams.
252.	Tokie Allah ženklai; Mes juos teisingai skelbiame tau; iš tiesų, tu esi vienas iš (Mano) Pasiuntinių.
253.	Tuos pasiuntinius Mes apdalinome įvairiomis galiomis (talentais), vienus išaukštinę prieš kitus; tarp jų buvo tie, su kuriais tiesiogiai kalbėjo Allah, kitus gi Jis išaukštino (šlovės) laipsniais; Ir Jėzui, Marijos sūnui, Mes suteikėme aiškius ženklus ir sutvirtinome jį šventa dvasia. Ir jei būtų Allah valia, sekančios kartos po jų nekariautų tarp savęs, kai aiškūs ženklai jiems buvo apreikšti. Tačiau jie gi (pasirinko) pyktį, ginčus bei vaidus; ir buvo tarp jų tie, kurie tikėjo, ir tie, kurie netikėjo. Ir jei būtų Allah valia, jie nekariautų tarp savęs. Tačiau savo valią (žemėje) nulemia tik Allah.
254.	O, jūs tikintieji! Aukokite iš to, ką Mes jums suteikėme iki neateis Diena, kai nebus niekas nei ginamas, nei bus imama išpirka (už padarytas nuodėmes), nei draugystė, nei tarpininkavimas nieko nepadės. Netikintys, iš tiesų, daro blogį sau.
255.	Allah! Nėra Dievo išskyrus Jį, – amžinai Gyvuojančio, Saviegzistuojančio, Visąpalaikančio. Nei snaudulys, nei miegas Jo neveikia. Jam priklauso viskas, kas yra tiek Danguje, tiek Žemėje. Kas gi gali tarpininkauti pas jį, nebent su jo leidimu? Jis žino viską, kas su jo kūriniais įvyko, ir tai, kas bus su jais vėliau. Ir jie negali gauti jokių žinių, išskyrus tas, kurias Jis leidžia. Ir Jo sostas išsiplėtė tiek virš Dangaus, tiek virš Žemės. Ir Jo neapsunkina rūpestis viskuo! Ir Jis yra Aukščiausias, Didingiausias.
256.	Religijoje neleistina prievarta! Juk teisingi nurodymai aiškiai skiriasi nuo paklydimų. Kas atmetė daugiadievybę (pagonybę) ir tiki Allah, tas įgavo gyvenime patikimiausią pagrindą, kuris niekada jo neapvils. Ir Allah – Visągirdintis, Visąžinantis.
257.	Allah globoja tikinčiuosius: Jis veda juos iš giliausių sutemų į šviesą. O tų, kurie atmeta tikėjimą, draugai yra stabai, jie veda juos iš šviesos į gilias sutemas; jie visi – Ugnies gyventojai (kompanjonai), jie bus ten (amžinai).
258.	Nejaugi tu negirdėjai apie tą, kuris ginčijosi su Ibrahimu dėl jo Viešpaties, jog Jis apdovanojo jį Valdžia? Ir Ibrahimas pasakė: “Mano Viešpatis yra tas, kuris gyvenimą ir mirtį dovanoja.”, bet tas pasakė: “Dovanoju aš ir gyvenimą, ir mirtį.” Ibrahimas atsakė: “Gerai, Viešpatis liepia saulei tekėti iš Rytų, – o tu gi priverski ją tekėti iš Vakarų.” Taip buvo sutrikdytas (sugėdintas) tas, kuris paniekino Viešpaties tikėjimą. Allah nenurodys teisingo kelio tiems, kurie yra neteisūs.
259.	Arba kaip tas, kuris keliavo per sugriautą iki pamatų gyvenvietę. Ir jis pasakė: “Kaip galės Allah prikelti gyvenimui visa tai, kas jau sustingo mirtyje?” Ir keliautojui Allah pasiuntė mirtį, ir taip tas išbuvo ištisus šimtą metų miręs. Po to Jis atgaivino jį (vėl) ir paklausė: “Kiek laiko tu taip prabuvai?” – tas atsakė: “Gal kokią dieną ar jos dalį.” Bet Allah pasakė: “Ne! Šimtą ilgų metų tu taip prabuvai. Dabar – žiūrėk į savo maistą ir gėrimą, – jie visai nepasikeitė. O toliau pažvelg į savo asilą – (tik kaulai jo beliko). Tave Mes padarėme ženklu žmonėms, ir dabar – žiūrėk į kaulus; kaip Aš juos sujungsiu ir aprengsiu kūnu!” Kai tai aiškiai buvo parodyta jam, jis pasakė: “Dabar aš žinau, jog Allah turi galią viskam!”
260.	Žiūrėk! Ibrahimas pasakė: “Mano Viešpatie! Parodyk man, kaip Tu suteiki gyvenimą mirusiems.” Ir Allah pasakė: “Nejaugi tu dar nepatikėjai?” Jis atsakė: “O taip, aš tikiu, bet noriu, kad įsitikintų (nusiramintų) mano širdis (ir protas).” Ir Allah pasakė: “Paimk keturis paukščius, surink juos pas save, prisijaukink, (po to supjauk juos į gabalus). Po to padėk juos dalimis ant kiekvienos kalvos atskirai, ir juos pašauk, – jie skubiai pas tave atlėks. Tai žinok gi tu, Allah – Visągalis, Išmintingas.”
261.	Tie, kurie išleidžia savo lėšas Allah kelyje, yra panašūs į javo grūdą, iš kurio išauga septynios varpos, ir kiekviena varpa turi šimtą grūdų. Ir Allah daugiariopai padidina tam, kam Jis nori. Iš tiesų, Allah yra Visąapimantis, Visąžinantis.
262.	Ir tie, kurie Allah kelyje aukoja savo turtą ir po to neprimena nei savo dovanų, nei savo kilnumo ir nieko neskriaudžia, gaus Viešpaties apdovanojimą; ir jie nejaus nei baimės, nei sielvarto, nei jie liudės.
263.	Nuoširdūs bei geri žodžiai, skriaudų atleidimas yra geriau nei labdara, jei po jos seka priekaištai bei įžeidimai. Ir Allah – laisvas nuo bet kokių poreikių, romiausias.
264.	O, jūs tikintieji! Savo labdaros nepadarykite beverte priminimais apie savo kilnumą bei po jos sekančiais priekaištais, įžeidimais, kaip tas, kuris aukoja savo turtus tik norėdamas pasirodyti prieš žmones. Jis netiki nei Allah, nei Paskutine diena. Jis panašus į glotnią vos padengtą žemėmis uolą, kuri, veikiama stiprios liūties, atsidengia ir tada išryškėja jos kietumas ir glotnumas. Tokiems netgi jų geri darbai bus beverčiai! Ir Allah neveda teisingu keliu netikinčiųjų.
265.	O tie, kurie aukoja savo turtą, norėdami tik Allah malonės bei (tikėjimu) sustiprinti savo dvasią, yra panašūs į sodą, esantį aukštoje vietoje. Jei bus stipri liūtis, tai jo vaisiai padvigubės. Bet jei nėra stiprios liūties, tai pakanka ir silpno lietučio. Ir Allah gerai mato visus jūsų darbus.
266.	Ar kas nors iš jūsų nori, kad jis turėtų sodą su finikinėmis palmėmis ir vynuogėmis, kuriame teka upokšniai ir auga visokiausi vaisiai. Tačiau kai ateina senatvė, jo palikuonys dar nestiprūs, ugninis uraganas nusiaubia jo sodą ir viską išdegina. Taip Allah išaiškina jums savo ženklus, kad jūs galėtumėte pamąstyti.
267.	O, jūs tikintieji! Aukokite iš viso to gero, ką jūs (garbingai) įsigijote, ir iš to, ką Mes savo malone jums duodame iš žemės; ir nesistengite aukoti iš viso to blogo (nereikalingo), ko jūs patys neimtumėte, išskyrus nebent tik užsimerkę. Ir žinokite, kad Allah laisvas nuo bet kokių poreikių ir vertas visapusiškos šlovės.
268.	Skurdu grasina jums šėtonas ir kviečia jus niekšybėms; Allah gi jums Savo atleidimą ir dosnumą žada; ir Allah rūpinasi visais ir žino viską.
269.	Jis išmintį dovanoja tiems, kuriems nori; o išmintim apdovanotieji, iš tiesų, gauna gerovės perteklių; bet įsisąmonina tai tik tie, kurie protingi.
270.	Ir ką jūs beaukotumėte, ir kokią priesaiką jūs beduotumėte, žinokite tvirtai, Allah žino apie tai viską; ir darantiems blogį nebus jokių užtarėjų bei pagalbininkų.
271.	Jei jūs duodate labdarą atvirai, visiems matant – tai gerai; bet jei duodate labdarą vargšams niekam nematant, tai žymiai jums geriau; Allah už tai panaikins dalį jūsų nuodėmių; ir Allah gerai žinoma visa tai, ką jūs darote.
272.	Ne tau priklauso vesti juos teisingu keliu. Tik Allah nukreipia teisingu keliu tuos, kuriuos Jis nori. Ir ką jūs iš savo turto beaukotumėte, pilnai bus jūsų sieloms tai atlyginta, – juk jūs tai darote tik todėl, jog ieškote Allah dėmesio (veido išraiškos). Ir ką jūs iš savo turto beaukotumėte, bus jums atlyginta, ir jūs nebūsite nuskriausti.
273.	(Labdara) tiems vargšams, kurie Allah kelyje yra apriboti ir negali laisvai judėti krašte, ieškant (darbo bei kitos naudos). Dėl jų kuklumo nežinantis žmogus galvoja, jog jiems nereikia jokios pagalbos (jog jie neturi jokių poreikių). Tu juos pažinsi pagal jų (neklaidingą) ženklą: Jie neįkyri savo prašymais žmonėms. Ir ką jūs iš savo turto beaukotumėte, būk užtikrintas, Allah žino apie tai gerai.
274.	Tie, kurie aukoja iš savo turto dieną ir naktį, slaptai ar viešai, gaus atlyginimą iš savo Viešpaties; jie nejaus nei baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.
275.	Tie, kurie piktnaudžiauja lupikavimu, prisikels (Paskutinę dieną) panašiai kaip tie, kuriuos savo prisilietimu parbloškė Šėtonas beprotybei. Tai yra todėl, kadangi jie sako: “Prekyba yra kaip lupikavimas”, bet Allah leido jums prekybą ir uždraudė lupikavimą. Tie, kurie po jų Viešpaties perspėjimo liausis, jiems bus atleista (praeitis); jų veiklą Allah (teisti); bet tie, kurie (šį nusižengimą) kartoja, yra Ugnies gyventojai; jie ten bus amžinai.
276.	Allah draudžia lupikavimą ir atsilygina daugiariopai už bet kokią labdaringą veiklą. Ir Allah nemėgsta jokių nedėkingų nusidėjėlių.
277.	Tie, kurie tiki, daro dorybingus darbus, pastoviai prisilaiko Maldų, duoda Zakat’ą, gaus atpildą iš savo Viešpaties; ir jie nejaus nei baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.
278.	O, jūs tikintieji! Prisibijokite Allah ir atsisakykite nuo to, kas jums paskirta su perteklium, jei jūs, iš tikrųjų, esate tikintieji.
279.	Bet jeigu to jūs nedarysite, tai išgirskit apie karą nuo Allah ir Jo Pasiuntinio; o jeigu atsisakysite (nuo lupikavimo), jūsų kapitalas pasiliks su jumis; nuostolių bei skriaudų kitiems nedarykite, tada ir jūs nebūsite skriaudžiami.
280.	Jeigu jūsų skolininkas turi sunkumų, tai reikia jums laukti tol, kol jam nepasidarys lengviau mokėti. O jeigu jūs jam skolą dovanosite kaip labdarą, tai jums bus tik geriau. O, jeigu jūs tik žinotumėte!
281.	Ir bijokites Dienos, kai jūs visi sugrįžite atgal pas Allah. Tada kiekviena siela pilnai gaus tai, ko ji nusipelnė iš anksto. Ir niekas nebus neteisingai nuskriaustas.
282.	O, jūs tikintieji! Kai jūs vienas pas kitą sutartam laikotarpiui skolinates, raštiškai surašykite tai. Tegul raštininkas sąžiningai užrašo tai, jums matant; jam netinka atsisakyti daryti tai, ko mokė jį Allah. Ir todėl tegul jis rašo. Ir tegul diktuoja tas, kuris skolinasi; te bijo jis Allah, savo Viešpaties, nesumažindamas to, ką skolinasi. Bet jeigu tas, kas skolinasi, yra silpnos sveikatos ar turi proto trukūmą, arba pats diktuoti nesugeba, tegul teisingai diktuoja jo globėjas. Ir pakvieskite iš savo aplinkos du liudininkus; jei neatsiras dviejų vyrų, tai dvi moteris ir vyrą, su kurių liudijimais jūs sutinkate. Jei viena moteris (parodymuose) suklys, tai kita jai padės prisiminti. Ir tegul liudininkai neatsisako liudyti, kai juos to paprašys. Ir tegul nepabosta jums raštiškai pažymėti skolą, nežiūrint to, maža ji ar didelė, nurodant atsiskaitymo terminą. Taip bus prieš Allah teisingiau, padarys liudijimus patikimesnius ir apribos abiejų pusių abejones; Bet jeigu jūs tarp savęs atliksite tiesioginius mainus, nebus jums nuodėmės, jei to raštiškai neapiforminsite. Kvieskite liudininkus kiekvieną kartą, kai jūs tarp savęs ką nors sutariate; ir neturi būti prievartos nei liudininkams, nei raštininkui; o jei bus ne taip, tai jūs peržengsite (leistinas Allah ribas). Ir bijokite Allah rūstybės! Iš tiesų, Jis (išmintingai) moko jus, ir Allah žino gerai apie viską!
283.	O jeigu jūs keliaujate ir negalite surasti raštininko, jums reikia duoti užstatą. Ir kas iš jūsų patikėjo kokį nors daiktą užstatu kitam, tai tas, kuriam jis patikėtas, privalo užstatą pilnai grąžinti, ir tegul bijo jis Allah, savo Viešpaties. Ir negalima nuslėpti jokių liudijimų, o jeigu kas nors (tyčia) nuslepia, tai jis – tas, kurio širdį griaužia nuodėmė. Ir Allah žino viską, ką jūs darote!
284.	Tik Allah priklauso viskas, kas yra tiek Danguje, tiek ir Žemėje. Ar jūs atskleisite, kas yra jūsų mintyse, ar nuslėpsite, vistiek reikės dėl to atsiskaityti Allah. Ir Jis tik vienas Savo Valia nuspręs, kam bus atleista ir kas bus nubaustas. Juk Allah turi galią viskam!
285.	Pasiuntinys tiki tuo, kas jam buvo Viešpaties atskleista, ir tai žino tikintieji, ir kiekvienas iš jų tiki Allah, Jo angelais, Jo knygomis ir Jo pranašais. “Nežinome mes skirtumo tarp pranašų”, – sako jie: “Mes girdime, ir mes paklūstame! (Mes ieškome) Tavo atleidimo Mūsų Viešpatie, ir tik pas Tave visi mes sugrįšime”.
286.	Nei ant vienos sielos Allah neuždės naštos, didesnės nei ji gali pakelti. Jai bus atlyginta geru už tai, ko ji nusipelnė, ir atkentės pilnai už tai, ko ji nusipelnė. (Melskis:) “Mūsų Viešpatie! Nesmerki mus už tai, jei mes užsimirštam ar padarom klaidą. Mūsų Viešpatie! Neuždėk mums tų sunkumų, kuriuos uždėjai tiems, kurie buvo iki mūsų; Mūsų Viešpatie! Neuždėk mums tokios naštos, didesnės nei mūsų jėgos gali išlaikyti. Nubrauk dalį mūsų nuodėmių ir apdovanok mus Savo atleidimu. Būk mums gailestingas! Tu – mūsų Užtarėjas (Globėjas); išaukštink mus virš netikinčiųjų”.