26. Aš-Šuara

1.

Ta,sin,mym.

2.

Tai – aiškiojo Šv.Rašto
ajatai.

3.

Tu turbut,labai nerimauji todėl
kad jie(daugiadieviai) netitiki?

4.

Jeigu Mes panorėtume,Mes
galėtume iš dangaus pasiųsti( tokį) ženklą,kad jie tuojau pat
paklusniai nulenktų galvas.

5.

Kad ir kokia nauja žinia
bepasiektų juos nuo Gailestingojo,jie nusisuka nuo jos.

6.

Jie atstūme
jį (Koraną),labai greitai ateis žinia,apie tai iš ko jie tyčiojosi.

7.

Nejaugi jie nemato ,kiek ant žemės
Mes užauginome nuostabių augalų.

8.

Ištiesų,visame
tame ženklas,bet dauguma jų (tuo) netiki.

9.

Ištiesų,tavo
Viešpats Kilnus,Gailestingas.

10.

(Prisimink Muhammad),kuomet tavo Viešpats
kreipėsi į Mozę:”keliauk pas nesąžiningus žmones(tautą),

11.

faraono tautą,nejaugi
jie nepabijos(neišsigąs) Allah?

12.

Mozė pasakė:”Viešpatie!
Aš bijausi kad jie  atstums mane(paskaitys mane melagiu),

13.

Mano krūtinė (per
skurdi) bus suvaržyta ir liežuvis neapsivers.Tad geriau pasiųsk
Harun’ą (Faraono tautai).

14.

Taipogi aš apkaltintas
jų,ir bijausi kad jie mane nužudys”.

15.

(Allah) pasakė:”Ne!
Keliaukite dviese su Mano ženklais.Ištiesų Mes paklausysime
(jų atsakymą) kartu su jumis.

16.

Eikite abu pas Faraoną ir
sakykite:”Ištiesų,mes esame  -pranašai Viešpačio,pasaulių Valdovo.

17.

Tad paleisk israelio sūnus
kartu su mumis”.

18.

Faraonas atsakė:”Argi
mes  neauginome tavęs  nuo kūdikystės savo namuose?Argi tu
nepraledai šitiek metų su mumis?

19.

Argi tu nepadarei to,ką padarei?Tu
nedėkingas žmogus”.

20.

Mozė atsakė:”Aš taip
pasielgiau būdamas klystkelyje”

21.

Ir aš pabėgau
išsigandęs  jūsų.O mano Viešpats suteikė man žinių (galios)
(atskirti gėrį nuo blogio) ir paskyrė mane vienu iš pranašų.

22.

Ir tu (už suteiktą malonę)  lauki
iš manęs dėkingumo ,kuomet  vergais pavertęs  Israelio sūnus?”

23.

Faraonas paklausė:”Kas
gi  tas (Viešpats) pasaulių Valdovas?”

24.

(Mozė)
atsakė:”Viešpats dangaus ir žemės ir tai kas tap jų,jeigu
jūs įtikėsite”.

25.

(Faraonas) pasakė esantiems šalia
jo:”Ar girdėjote jūs?”

26.

(.Mozė)
tęsė:”Jūsų ir jūsų protėvių Viešpats”.

27.

(Faraonas) pasakė:”Ištiesų,(šitas)
pranašas,kuris (kaip sakosi) siųstas mums(tikriausias) beprotis”.

28.

(Mozė)
pasakė:”(Jis) Viešpats vakarų ir rytų,ir kas tarp jų,tik jeigu jūs
mąstote”.

29.

(Faraonas) pasakė:”Jeigu
tu garbinsi kitą dievą išskyrus mane,tuomet aš uždarysiu tave i
kalėjimą”.

30.

(Mozė)
atsakė:” O jeigu aš parodyčiau tau stebuklą?”

31.

(Faraonas)atsakė:”Tad
parodyk,jeigu tik tu sakai tiesą”.

32.

(Mozė)
metė savo lazdą,ir akimirksniu ji pavyrto gyvate.

33.

Jis ištraukė savo
ranką ir ji tapo balta(švytinti,pieno spalvos) kurie į ją žiūrėjo.

34.

Faraonas pasakė arčiausiai
stovintiems šalia jo:”Ištiesų jis išmanantis burtininkas.

35.

Jis savo burtais nori jus  išvesti
iš jūsų šalies.Ką gi jūs patartumėte?”

36.

Jie atsakė:”Sulaikyk(kuriam
laikui) juos su broliu,ir pasiųsk į miestus sušaukti šauklius,

37.

tam kad  tau
atvestų geriausius miesto burtininkus”…

38.

ir sušaukė burtininkus
tam skirtą dieną,

39.

ir pasakė žmonėms:”
Ar visi čia susirinkote?”

40.

Galbūt
mums teks pasekti paskui burtininkus (Mozę ir Harun’ą),jeigu tik jie
laimės.

41.

Atėję burtininkai
paklausė Faraono,ar bus mums  atlygis jeigu mes laimėsime?”

42.

Jis atsakė:”Taip.Tokiu
atveju jūs sėdėsite arčiausiai mano sosto”

43.

(Mozė)
pasakė burtininkams:”meskite tai,ką ruošiatės mesti!”

44.

Mesdami virves ir lazdas jie sušuko:”Vardan
didžiojo faraono ištiesų, mes laimėsime!”

45.

Tuomet Mozė metė savo
lazdą ,ir toji akimirksniu prarijo viską ką jie buvo priburę.

46.

Ir burtininkai puolė ant
kelių.

47.

Jie pasakė:”Mes
patikėjome Viešpačiu(psaulių) valdovu.”

48.

Mozės
ir Haruno Viešpačiu.

49.

(Faraonas) pakalusė:”Tai
jūs patikėjote Juo,pirmiau(greičiau) nei aš jums leidau?Jis
(Mozė),beabejonės,- yra jūsų lyderis(mokytojas),kuris apmokė jus
burtų( kerų).

Bet greitai jūs
sužinosite(jūsų savivaliavimo pasėkmes):Aš įsisakysiu nukirsti jums
kryžmai kojas ir rankas ir nukryžiuoti”.

50.

Jie atsakė:”Ne
bėda! Išties mes sugrįšime pas savo Viešpatį”.

51.

Ištiesų,mes
tik trokštame,kad mūsų Viešpats atleistų mums mūsų nuodėmes,už tai
kad mes tikėjome kitais”.

52.

Ir įkvėpėme
Mes Mozę:” Iškeliauk su manaisiais vergais naktį,kitaip jūs būsite
sekami”.

53.

Faraonas išsiuntinėjo
po miestus šauklių (karių)

54.

ir pasakė:”Jų yra
tik nedidelė grupelė”.

55.

Bet jie įsiutino
(smarkiai supykdė) mus,

56.

ir mums visiems reikia būti
apdairiems”.

57.

Bet Mes išvarėme  (išvijome)
juos iš sodų, šaltinių,

58.

lobių (brangenybių)
ir pasiturinčios padėties.

59.

Taip (ir buvo).Ir visa tai Mes atidavėme Israelio
sūnums.

60.

Per saulėtekį (Faraono
kariai) pasekė juos.

61.

Kuomet dvi kariuomenės
(pulkai) pamatė viena kitos,(Mozės) pasekėjai pasakė:”Mus tuojau
pat užpuls”.

62.

Sušuko
Mozė:”Niekada! Juk mano Viešpats su manimi ir jis paves mus
teisingu keliu”.

63.

Tuomet Mes pasiuntėme
Mozei atskleidimą:”Suduok į jūrą su savo lazda”(Jis sudavė) ir ji
prasiskyrė(prasivėrė) ir kiekviena jos pusė  pasidarėtarytum
didžiuliai kalnai.

64.

Vėliau
Mes priartinome Faraono kariuomenę (prie prasiskyrusios) jūros,

65.

o Mozę ir
visus kitus kas buvo su juo,Mes išgelbėjome.

66.


O likusiuoius paskandinome.

67.

Ištiesų,
tame yra ženklas,bet dauguma jų nepatikėjo.(tuo)

68.

Ištiesų,tavo
Viešpats -Didis,Gailestingas.

69.

Papasakok jiems Ibrahimo
istoriją,

70.

kuomet jis paklausė savo
tėvo ir tautos:”kuo jūs tikite?”

71.

Jie atsakė:”Mes
garbiname dievus ir  nuolat meldžiamės jiems”.

72.

(Ibrahim’as) paklausė:”Ar
girdi(dievai) kuomet jūs šaukiates jų?”

73.


Gelbsti jie jus ar kenkia?”

74.

Atsakė:”Ne
! Bet mes matėme,kaip mūsų tėvai taip darė”.

75.

(Ibrahim’as) paklausė:”:”O
jūs ar pamąstėte ką jūs garbinate

76.

jūs
ir jūsų protėviai?”

77.

Visi jie -priešai
man,išskyrus pasaulių Viešpatį.

78.

Kuris sukūrė mane
ir veda teisingu keliu;

79.

kuris maitina mane,ir malšina
mano troškulį.

80.

o kuomet susergu,Jis išgydo
mane.

81.

Kuris pasiima mano gyvybę,o
vėliau prikelia.

82.

kuris  tikiuosi Teismo
dieną atleis mano nuodėmes.

83.

Viešpatie,suteik
man išminties,ir priskirk mane prie teisingųjų,

84.

ir ateinančioms
kartoms išsaugok apie mane garbingą atminimą,

85.

padaryk mane viena iš tų,kuriems
atiteks palaiminimo rojus;

86.

atleisk
mano tėvui,juk jis buvo vienas iš paklydėlių,

87.

ir nenužemink
manęs teismo dieną-

88.

tą dieną,kuomet
neprireiks nei turtų,nei sūnų,

89.

išskyrus
tuos,kurie prieš Allah stosis švaria širdimi’’.

90.

(Ta dieną)
kuomet rojus bus arčiausiai dievobaimingųjų;

91.

(kuomet) paklydėlius
išrikiuos
priešais
pragarą.

92.

Jiems bus pasakyta;’’ir kur gi tie,kuriuos jūs
garbinote,

93.

kartu su Allah?Ar padės(pagelbės)
jie jums,ar (nors) patys sau?

94.

Jie bus įmesti
(įstumti) Į pragarą kartu
su paklydėliais.

95.

taipogi ir visa Iblis (šėtono
gauja).

96.

Tarpusavy pešdamiesi  jie
sakys:

97.

’’prisiekiame Allah mes aiškiai
klydome,

98.

kuomet mes priskyrėme
(suliginome) jus su  Viešpačiu
(pasaulių valdovu).

99.

Juk tai nuodėmingieji
(neteisingieji) išvede
mus iš tiesaus
kelio.

100.

Ir neturime mes nei užtarėjų,

101.

nei patikimų draugų.

102.

Jeigu tik mus galėtų sugrąžinti
atgal,mes iškarto
taptume tikinčiaisiais’’!

103.

Ištiesų juk,  tame
yra ženklas!Bet
dauguma iš jų netapo
tikinčiaisiais.

104.

Ištiesų tavo
Viešpats  yra
Visagalis,Gailestingas.

105.

Nojaus tauta atstūmė siųstus
(pranašus),

106.

Kuomet jų bičiulis
Nojus paklausė:’’Ar
neišsigąsite
(nepabijosite) jūs
Allah?

107.

Ištiesų juk
aš  jums
esu  pranašas,vertas
pasitikėjimo.

108.

Tad bijokitės
Allah ir pakluskite man.

109.

Aš neprašau
iš jūsų atlygio,juk
man atlygins tiktai  pasaulių Viešpats.

110.

Tad bijokitės
Allah ir pakluskite man.

111.

Jie paklausė:’’Kaip
mes galime tavimi patikėti,jei
paskui tave pasekė tiktais
apgailėtini žmonės?’’

112.

Jis atsakė:’’Ne
man žinoti
jų poelgius-

113.

Tiktai  mano Viešpats
pateiks jiems nuosprendį,jeigu
tik jūs  suprąstumėte(suvoktumėte).

114.

Ir aš ne
iš tų,kuris
atstumtų (
nuo savęs)
tikinčiuosius.

115.

Aš tiktais  (aiškiai)
perspėjantis
pranešėjas.

116.

Jie atsakė:’’O
Nojau ! Jeigu tu  nenustosi,mes
tučtuojau
užmėtysime
tave akmenimis’’.

117.

Jis sušuko:’’O
Viešpatie!
Mano tauta atstūmė mane
(paskaitė mane
melagiu).

118.

Tad išteisink
mus ir išgelbėk
mane ir tikinčiuosius
,kurie pasekė paskui
mane’’.

119.

Mes išgelbėjome
jį ir
tuos  kurie buvo kartu su
juo sutalpinę juos
ant arkos.

120.

O likusiuosius paskandinome.

121.

Ištiesų,šitame
yra ženklas,bet dauguma iš jų -netikintys.

122.

Ištiesų tavo
Viešpats yra Visagalis,Gailestingas.

123.

Aditai atstumė (vieną iš )
pranašų,

124.

savo bičiulį Hud’ą,kuomet
jis pasakė:”Nejaugi jūs nesibijote Allah?

125.

Ištiesų,aš esu
pranašas jums,vertas pasitikėjimo.

126.

Tad bijokitės
Allah ir pakluskite man.

127.

Aš neprašau
iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai  pasaulių Viešpats.

128.

Nejaugi jūs
ant kiekvienos kalvos statysite orientyrus(auksčiausius pastatus)
tik tam,kad pamalononti (pralinksminti)save,

129.

ir statote pilis
,manydami kad gyvensite amžinai.(vildamiesi kad esate nemirtingi),

130.

ir manydami kad esate valdovai,valdysite jas (visada) kaip kokie
tironai.

131.

Tad bijokitės
Allah ir pakluskite man.

132.

Bijokitės
To,kuris apdovanojo jus tuo,kas jums yra žinoma(aišku).

133.

Jis dovanojo jums naminius gyvulius ir sūnus.

134.

Sodus ir šaltinius.

135.

Ištiesų aš bijausi,kad
jūs Teismo dieną būsite nubausti.

136.

Jie pasakė:”Mums
visviena (nėra skirtumo) tu mums pranašausi(perspėsi) ar ne.

137.

Visa tai tik prasimanymai(tradicijos) ankstesnių tautų.

138.

Ir mes nebūsime
nubausti.

139.

Jie pavadino(paskaite) jį melagiu,ir
Mes pražudėme juos.Ištiesų tame yra ženklas,bet dauguma iš jų netapo
tikinčiaisiais.

140.

Ištiesų,tavo
Viešpats yra Visagalis,Gailestingas.

141.

Samuditai atstūmė (vieną)
iš pranašų,

142.

Kuomet jų brolis
Salih pasakė:”Nejaugi jūs nepabijosite Allah?

143.

Ištiesų aš esu
pranašas jums,vertas pasitikėjimo.

144.


Tad pabijokite Allah ir pakluskite man.

145.

Aš neprašau
iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai  pasaulių Viešpats.

146.

Nejaugi jūs
(liksite) saugus tarp viso šito kur esate,

147.

Tarp sodų ir šaltinių,

148.

Tarp (apsėjamųjų)
laukų ir datulių palmių su švelniausiais vaisiais.

149.

Meistriškai
statydami namus kalnuose.

150.

Bijokitės
gi Allah ir pakluskite man.

151.

Ir nepakluskite neteisiųjų įsakymams.

152.

Kurie nieko gero nedarydami sėja žemėje neteisingumą.

153.

Jie atsakė:”Tu
ne kas kita,o tik vienas iš užburtųjų.

154.

Tu paprasčiausias žmogus
kaip ir mes.Tad parodyk stebuklą,jei sakai tiesą.

155.

(Salih) pasakė:”Štai
(jums stebuklas)-kupranugario(patelė).Geriamasis vanduo ir jums ir
jai, bus tik tam skirtomis dienomis.

156.

Neskriauskite jos,kitaip jus būsite
nubausti Didžiają (teismo dieną).

157.

Bet jie  perpjovė jai
(kelių sausgysles)  ir pasigailėjo.

158.

Užklupo
juos bausmė.Ištiesų šitame yra ženklas,bet dauguma iš jų tuo labiau
neįtikėjo.

159.

Ištiesų tavo
Viešpats Didis,Gailestingas.

160.

Luto tauta,atstumė (vieną)
iš pranašų,

161.

Kuomet jų bičiulis
paklausė:”Nejaugi jūs nesibijote Allah?

162.

Ištiesų aš esu
pranašas jums,vertas pasitikėjimo.

163.

Tad bijokitės
Allah ir pakluskite man.

164.

Aš neprašau
iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai  pasaulių Viešpats.

165.

Nejaugi jūs
iš visų pasaulio gyventojų,norite suartėti su vyrais,

166.

vengdami savo žmonų,kurias
Allah sukūrė jums?Juk jūs žmonės (nusikaltėliai)

167.

Jie atsakė:”Jeigu
tu nenustosi,tu būsi išvytas iš miesto.

168.

(Lut’as) atsakė:”Ištiesų man
nepriimtinas jūsų elgesys.

169.

Viešpatie!
Išgelbėk mane ir mano šeimą nuo šito,kaip jie elgiasi.

170.

Ir mes išgelbėjome
jį ir jo šeimą -visus.

171.

Iškyrus
senę (seną moterį) kuri pasiliko su nuodėmingaisiais.

172.

O vėliau
likusiuosius mes sunaikinome.

173.

Ir pasiuntėme  ant
jų lietų.Pražutingą lietų nuo tų,kurie įspėjo.

174.

Ištiesų šitame
yra ženklas-bet dauguma jų neįtikėjo.

175.

Ištiesų tavo
Viešpats Visagalis,Gailestingas.

176.

Al-aika gyventojai atstūmė pranašus.

177.

Kuomet Suaib’as pasakė jiems:”Nejaugi
jūs nesibijote Allah?

178.

Ištiesų aš esu
pranašas jums,vertas pasitikėjimo.

179.

Tad bijokites Allah ir pakluskite man.

180.

Aš neprašau
iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai  pasaulių Viešpats.

181.

Atmatuokite sąžinigai
ir nebūkite iš tų,kurie sukčiauja(atmatuodami)

182.

Sverkite ant tikslių  (vertikalių)
svarstyklių,

183.

Nesumažinkite
(nenuimkite) nuo žmonių to,kas jiems priklauso ir nesielkite blogai
skleisdami žemėje  neteisybės.

184.

Bijokites To,kuris sukūrė jus
ir ankstesnes tautas”.

185.

Jie atsakė:”Paprasčiausiai
tu esi užburtas”.

186.

Tu toks pats žmogus
kaip ir mes,ir mes manome kad tu esi( vienas iš) melagių.

187.

Nuleisk (numesk) mums gabalą (skliautą)
dangaus,jeigu tu iš tų kurie sako tiesą”.

188.

(Suaib’as)atsakė:”Mano
Viešpats žino geriau,tai kaip jūs elgiatės”.

189.

Bet jie atstūmė jį,ir
užklupo  juos  bausmė vidurdienį (dienos šešėlyje).Ištiesų tai buvo
didžiule(Teismo dienos) bausmė.

190.

Ištiesų šitame
yra ženklas,bet dauguma jų nepatikėjo.

191.

Ištiesų Tavo
Viešpats yra Visagalis,Gailestinags.

192.

Ištiesų Koranas
– tai Viešpačio atskleidimas.

193.

Su kuriuo nusileido (tiesos ir tikėjimo)
Dvasia (angelas Gabrielius).

194.

ant tavo širdies
tam kad tu taptum vienu iš pranašų.

195.

suprantama  arabų kalba.

196.

Ištiesų (Koranas)
yra minimas ir ankstesniuose Šv.Raštuose.

197.

Argi jiems  tai nėra ženklas
(pripažinti Koraną),tai kad(mokslininkai) Israelio sūnūs žino
Koraną(moka)?

198.

Jeigu Mes būtume  pasiuntę(
Koraną) kitiems,ne arabams

199.

ir jeigu jis būtų
skaitęs  jį jiems, visviena jie  nebūtų patikėję (juo).

200.

Šitaip
mes įteigiame (pasėjame) netikėjimą į nuodėmingųjų širdis.

201.

Jie nepatikės
juo(Koranu)tol kol jų neužklups kankinanti bausmė.

202.

Ir (bausmė)
netikėtai(staiga) juos užklups,net nepajaus kad ji artėja.

203.

Ir tik tuomet jie išlemens:”Argi
mums nebus pasigailėjimo”?

204.

Nejaugi jie skubina (kad juos užkluptų)
Mūsų bausmė?

205.

Ar pagalvojai  tu apie tai (Muhammad),jeigu Mes jiems būtume
dovanoję žemiskasias gėrybes(turtus) daugybę metų,

206.

O vėliau
juos užkluptų tai kas buvo žadėta,

207.

viskas tas  ką jie
turėjo ir džiaugėsi ,neatneštų jiems jokios naudos?

208.

Mes nepražudėme
ne vienos tautos prieš tai nepasiųsdami jiems pranašų,

209.

su perspėjimais.Ir Mes
nebuvome nesąžiningi.

210.

Juk nenusileido(nepasirodė) šėtonas
su juo (Koranu),

211.

tai nepanašu į juos,ir
jie negalėtų,

212.

juk jiems yra uždrausta
klausytis (Korano)

213.

Ir nesikreipk į  kitus
dievus,išskyrus Allah,kitaip tu liksi nubaustųjų tarpe.

214.

Paragink (paskatink) savo artimiausius giminaičius!

215.

Ir nuleisk(palenk)  savo (geraširdingumo)sparnus  pries
tuos  tikinčiuosius,kurie seka paskui tave.

216.

Jeigu jie nepaklustų tau,tuomet
sakyk:”aš neatsakingas už tai kaip jūs elgiatės”.

217.

Ir pasitikėk
Didžiuoju, Gailestinguoju,

218.


kuris mato,kuomet tu meldiesi (naktimis)

219.

ir(tavo) judesius
tarp klupančiujų.

220.

Juk Jis Girdintis,Matantis.

221.

Ar pasakyti jums,(o žmonės)pas
ką nusileidžia šėtonai?

222.

Jie nusileidžia
pas kiekvieną nuodėmingą melagį.

223.

paklūsta
(angelams) bet dauguma iš jų- melagiai.

224.

Paskui poetus seka,paklydę iš (tiesiojo)
kelio.

225.

Argi tu nematai,kaip jie klaidžioja
po tolybes(kuria eiles įvairiausiomis temomis)

226.

Ir diskutuoja (kalba apie ) tai ko nedaro.

227.

Išskyrus
tuos, kurie įtikėjo, darė gerus darbus, minėjo vardą Allah, ir
saugojosi netikinčiujų vilionių. O  engėjai  labai greitai sužinos,
tai kas jų laukia.(Koks jų likimas)