1. |
Sėkmingi iš tikrųjų yra Tikintieji, |
2. |
Tie, kurie nusižemina savo maldose; |
3. |
Kurie vengia tuščių kalbų; |
4. |
Kurie yra aktyvūs zakat davime; |
5. |
Kurie saugo savo drovumą, |
6. |
Išskyrus su tais, kurie prisijungė prie jų santuokoje, arba (su |
7. |
Bet tie, kurių troškimai viršija tas ribas, yra nusidėjėliai; – |
8. |
Tie, kurie ištikimai laikosi savo patikėjimų ir įsipareigojimų; |
9. |
Ir kurie (griežtai) saugo savo maldas; – |
10. |
Šie bus paveldėtojai, |
11. |
Kurie paveldės Rojų: jie gyvens ten (per amžius). |
12. |
Žmogų Mes sukūrėme iš (molio) kvintesencijos; |
13. |
Tada Mes patalpinome jį kaip spermos (lašelį) į ramybės |
14. |
Tada Mes perdarėme spermą į sustingusio kraujo gumuliuką; tada iš to |
15. |
Po to, galiausiai jūs mirsite. |
16. |
Dar kartą jūs būsite prikelti Teismo Dieną. |
17. |
Ir Mes padarėme virš jūsų septynis ruožus; ir Mes niekada nebūname |
18. |
Ir Mes atsiunčiame vandens iš dangaus pagal (tinkamą) matą, ir Mes |
19. |
Su juo Mes išauginame jums datulių ir vynuogių sodus: juose jūs |
20. |
Taip pat medis, išdygstantis ant Sinajaus Kalno, kuris duoda |
21. |
Ir galvijuose (taip pat) jūs turite pamokantį pavyzdį: iš jų kūnų |
22. |
Ir ant jų, taip pat gerai kaip laivuose, jūs keliaujate. |
23. |
Ir tikrai Mes atsiuntėme Nojų pas jo žmones: jis tarė: „Mano žmonės! |
24. |
Netikinčiųjų vadai iš jo žmonių sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus |
25. |
(Ir kai kurie sakė): „Jis yra tik apsėstas žmogus: palaukime (ir |
26. |
(Nojus) tarė: „Mano Viešpatie! Padėk man: nes jie kaltina mane |
27. |
Taigi, Mes įkvėpėme jį (šia žinia): „Sukonstruok Arką Mūsų |
28. |
Ir kada tu būsi įlipęs į Arką – tu ir tie su tavimi, – sakyk: „Šlovė |
29. |
Ir sakyk: „Mano Viešpatie! Leisk man išlipti su Tavo palaiminimu: |
30. |
Iš tiesų tame yra Ženklų (žmonėms suprasti); štai! Mes išmėginame |
31. |
Tada Mes išauginome po jų kitą kartą. |
32. |
Ir Mes atsiuntėme jiems pasiuntinį iš jų tarpo, (sakantį): |
33. |
Ir jo žmonių vadai, kurie netikėjo ir neigė Susitikimą Pomirtiniame |
34. |
„Jei paklusite žmogui kaip jūs, štai, neabejotina, jog jūs |
35. |
„Ar jis žada, kad kuomet jūs mirsite ir tapsite dulkėmis ir kaulais, |
36. |
„Toli, labai toli yra tai, kas jums yra pažadėta!“ |
37. |
„Yra tik mūsų gyvenimas šiame pasaulyje! Mes mirsime ir mes |
38. |
„Jis yra tik žmogus, kuris išgalvoja melą prieš Alachą, bet mes |
39. |
(Pranašas) tarė: „Mano Viešpatie, padėk man: nes jie kaltina mane |
40. |
(Alachas) tarė: „Jau labai greitai jie tikrai gailėsis!“ |
41. |
Tada Stiprus Šuoras užklupo juos su teisingumu, ir Mes atsikratėme |
42. |
Tada Mes išauginome po jų kitą kartą. |
43. |
Jokie žmonės negali pagreitinti savo termino, nei jie gali (jį) |
44. |
Tada Mes siuntėme Mūsų pasiuntinius iš eilės: kiekvieną kartą kai |
45. |
Tada Mes atsiuntėme Mozę ir jo brolį Aaroną su Mūsų Ženklais ir |
46. |
Pas Faraoną ir jo Vyresniuosius: bet šie elgėsi įžūliai: jie buvo |
47. |
Jie sakė: „Ar mes patikėsime tokiais dviem žmonėmis kaip mes patys? |
48. |
Taigi, jie atmetė juos ir tapo vieni tų, kurie buvo sunaikinti. |
49. |
Ir Mes davėme Mozei Knygą tam, kad jie galėtų gauti vedimą. |
50. |
Ir Mes padarėme Marijos sūnų ir jo motiną kaip Ženklą: Mes davėme |
51. |
Jūs, pasiuntiniai! Mėgaukitės (visais) gerais ir tyrais dalykais, ir |
52. |
Ir iš tiesų ši jūsų Ummah yra viena Ummah, ir Aš esu jūsų Viešpats |
53. |
Bet žmonės suskaldė jų (vienovę) į sektas: kiekviena grupė |
54. |
Bet palikite juos jų painiame išdidume kuriam laikui. |
55. |
Negi jie galvoja, jog dėl to, kad Mes suteikėme jiems gausiai turto |
56. |
Mes pagreitinsime juos kiekviename gėryje? Ne, jie nesuvokia. |
57. |
Iš tiesų tie, kurie gyvena jausdami pagarbią savo Viešpaties baimę; |
58. |
Tie, kurie tiki savo Viešpaties Ženklais; |
59. |
Tie, kurie nepriskiria (garbindami) savo Viešpačiui partnerių; |
60. |
Ir tie, kurie išdalija savo labdarą kupinomis baimės širdimis, nes |
61. |
Tai šie yra tie, kurie skuba kiekviename gerame darbe, ir tie, kurie |
62. |
Jokiai sielai Mes neužkrovėme naštos didesnės, nei ji gali |
63. |
Bet jų širdys yra painiame šito išdidume; ir, be šito, yra jų |
64. |
Kol Mes sugriebsime Bausmėje tuos iš jų, kurie gavo gerų šio |
65. |
(Bus pasakyta): „Nedejuokite maldaudami šią dieną; nes jūs tikrai |
66. |
„Mano Ženklai būdavo kartojami jums, bet jūs nusisukdavote ant savo |
67. |
„Išdidūs: kalbėdami nesąmones apie (Koraną), tarsi sekdami |
68. |
Negi jie neapsvarsto (Alacho) Žodžio, arba ar atėjo pas juos kas |
69. |
Arba ar jie neatpažįsta savo Pasiuntinio, kad neigia jį? |
70. |
Arba ar jie sako: „Jis yra apsėstas“? Ne, jis atnešė jiems Tiesą, |
71. |
Jei Tiesa būtų buvusi pagal jų norus, tikrai dangus ir žemė, ir |
72. |
Arba ar yra taip, kad tu prašei jų kokio nors atlygio? Bet tavo |
73. |
Bet iš tiesų tu kvieti juos į Tiesų Kelią; |
74. |
Ir iš tiesų tie, kurie netiki Pomirtiniu Gyvenimu, klysta nuo to |
75. |
Jei mes suteiktume jiems malonę ir panaikintume vargą, kuris juos |
76. |
Mes paskyrėme jiems Bausmę, bet jie nenusižemino prieš savo |
77. |
Kol Mes atvėrėme jiems vartus, vedančius į griežtą Bausmę: tada, |
78. |
Tai Jis yra Tas, Kuris sukūrė jums girdėjimo, matymo, jautimo ir |
79. |
Ir Jis padaugino jus po žemę, ir pas Jį jūs būsite surinkti atgal. |
80. |
Tai Jis yra Tas, Kuris duoda gyvybę ir mirtį, ir Jo (nustatytas) |
81. |
Priešingai, jie sako dalykus, panašius į tai, ką protėviai sakė. |
82. |
Jie sako: „Ką! Kada mes mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais, argi |
83. |
„Tokie dalykai buvo pažadėti mums ir mūsų tėvams anksčiau! Tai ne |
84. |
Sakyk: „Kam priklauso žemė ir visos būtybės joje? (Sakykite), jei |
85. |
Jie sakys: „Alachui!“ Sakyk: „Negi vis dar nepriimsite perspėjimo?“ |
86. |
Sakyk: „Kas yra septynių dangų Viešpats ir Didžiojo Sosto Viešpats?“ |
87. |
Jie sakys: „(Jie priklauso) Alachui.“ Sakyk: „Ar tuomet nebijosite.“ |
88. |
Sakyk: „Kas yra tas, kurio rankose yra aukščiausioji valdžia visiems |
89. |
Jie sakys: „Ji priklauso Alachui.“ Sakyk: „Tad kaip jūs esate |
90. |
Mes atsiuntėme jiems Tiesą: bet jie iš tikrųjų yra melagiai. |
91. |
Jokiam sūnui Alachas nedavė pradžios, nei yra kokių nors kitų dievų |
92. |
Jis žino, kas yra palėpta ir kas yra atvira: žymiai aukščiau yra Jis |
93. |
Sakyk: „Mano Viešpatie! Jei Tu parodysi man (per mano gyvenimą) tai, |
94. |
„Tuomet, mano Viešpatie! nepatalpink manęs tarp žmonių, kurie daro |
95. |
Ir Mes neabejotinai galime parodyti tau (išpildymą) to, dėl ko jie |
96. |
Atremkite blogį tuo, kas yra geriausia: Mes esame gerai susipažinę |
97. |
Ir sakyk: „Mano Viešpatie! Aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo |
98. |
„Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave, mano Viešpatie!, kad jie |
99. |
Kol, kada mirtis ateina pas vieną iš jų, jis sako: „Mano Viešpatie! |
100. |
„Tam, kad galėčiau būti doras dalykuose, kurių nepaisiau.“ – |
101. |
Tuomet, kada Trimitas bus pučiamas, nebebus jokių santykių tarp jų |
102. |
Tada tie, kurių (gerų darbų) atsvara bus sunki, – jiems bus |
103. |
Bet tie, kurių atsvara bus lengva, bus tie, kurie pražudė savo |
104. |
Ugnis degins jų veidus, ir jie ten kęs kančias, iškreiptomis |
105. |
„Ar Mano Ženklai nebuvo kartoti jums, o jūs tik nežiūrėjote į juos |
106. |
Jie sakys: „Mūsų Viešpatie! Mūsų nelaimė užvaldė mus, ir mes tapome |
107. |
„Mūsų Viešpatie! Ištrak mus iš šito: jei mes kada sugrįšime (į |
108. |
Jis sakys: „Būkite (gėdingai) įvaryti į tai! Ir nekalbinkite Manęs!“ |
109. |
„Buvo dalis Mano tarnų, kurie melsdavosi: „Mūsų Viešpatie! Mes |
110. |
„Bet jūs elgėtės su jais taip pašaipiai, jog per tą pašaipą jūs |
111. |
„Aš apdovanojau juos šią dieną už jų kantrybę ir tvirtumą: jie iš |
112. |
Jis sakys: „Kiek metų jūs praleidote žemėje?“ |
113. |
Jie sakys: „Mes praleidome dieną ar dienos dalį: bet paklausk tų, |
114. |
Jis sakys: „Jūs tik trumpam pabuvote, – jei tik būtumėte žinoję!“ |
115. |
„Tad argi jūs manote, jog Mes sukūrėme jus juokais, ir kad jūs |
116. |
Todėl išaukštintas tebūnie Alachas, Karalius, Realybė: nėra jokio |
117. |
Jei kas nors be Alacho šaukiasi kokio kito dievo, jis neturi jokios |
118. |
Todėl sakykite: „Mano Viešpatie! Suteik atleidimą ir malonę! Nes Tu |