21. Al-Anbija

Vis arčiau ir arčiau žmonijos atkeliauja jų Atpildas: tačiau jie nekreipia
dėmesio ir nusigręžia.

Niekada nepasiekia jų (nė truputis) atnaujintos Žinios, kad jie nesiklausytų jos
tarsi juokais, –

Jų širdims žaidžiant kaip su niekniekiu. Nusidėjėliai slepia savo slaptus
ketinimus, (sakydami), „Ar šitas yra daugiau nei žmogus kaip mes? Ar jūs pulsite
į kerus atmerktomis akimis?“

Sakyk: „Mano Viešpats žino (kiekvieną) (ištartą) žodį danguje ir ant žemės: Jis
yra Tas, Kuris girdi ir žino (visus dalykus).“

„Ne,“ sako jie, „(Tai yra) sapnų kratinys! – Ne, jis suklastojo tai! – Ne, jis
yra (tik) poetas! Tegul jis pateikia mums tokį ženklą kaip tie, kurie buvo
atsiųsti seniesiems (Pranašams)!“

(Kaip tie) prieš juos, nė vienas miestų, kuriuos Mes sunaikinome, netikėjo: ar
šitie patikės?

Prieš tave pranašai, kuriuos Mes siuntėme, taip pat buvo tik žmonės, kuriems Mes
suteikėme įkvėpimą: jei jūs to nežinote, paklauskite tų, kurie turi Žinią.

Nei Mes davėme jiems kūnus, kurie nevalgo jokio maisto, nei jie buvo nemirtingi.

Tada Mes išpildėme jiems Savo pažadą ir Mes apsaugojome juos ir tuos, kuriuos
Mes norėjome, bet Mes sunaikinome tuos, kurie peržengė ribas.

Mes atskleidėme jums, (žmonės), knygą, kuri duos jums aukštą padėtį. Ar ir tada
nesuprasite?

Kiek buvo miestų, kuriuos Mes visiškai sunaikinome dėl jų neteisingumo,
įkurdindami jų vietose kitus žmones?

Tačiau, kada jie pajuto (artėjančią) Mūsų Bausmę, štai, jie (bandė) pabėgti nuo
jos.

Nebėkite, bet sugrįžkite prie gerų šio pasaulio daiktų, kurie buvo jums duoti,
ir į savo namus tam, kad galėtumėte būti pakviesti atsiskaityti.

Jie sakė: „O! Vargas mums! Mes iš tikrųjų esame nusidėjėliai!“

Ir ta jų rauda nesiliovė, kol Mes nepavertėme jų nušienautu lauku, tyliais ir
ataušusiais pelenais.

Ne dėl (dykos) pramogos Mes sukūrėme dangų ir žemę, ir viską, kas yra tarp jų!

Jei Mūsų noras būtų buvęs (paprasčiausiai) pasidaryti pramogą, Mes tikrai būtume
ją pasidarę su arčiausiai Mūsų esančiais dalykais, jei būtume darę (tokį
dalyką)!

Ne, Mes sviedžiame Tiesą prieš netiesą, ir ji nokautuoja jos smegenis, ir štai,
netiesa pražūva! Ak! Vargas jums už (neteisingus) dalykus, kuriuos jūs
priskiriate (Mums).

Jam priklauso visi (kūriniai) danguje ir ant žemės: netgi tie, kurie yra su Juo,
nėra per išdidūs Jam tarnauti, nei jie (kada nors) pavargsta (nuo tarnystės Jam)

Jie šlovina Jį naktį ir dieną ir nei kada pritrūksta jėgų, nei kada liaujasi.

Arba ar jie priėmė (garbinimui) dievų iš žemės, kurie gali prikelti
(mirusiuosius)?

Jei danguje ir žemėje būtų kitų dievų be Alacho, abiejuose būtų pragaištis! Bet
šlovė Alachui, Sosto Viešpačiui: (Jis) yra (žymiai) aukščiau to, ką jie Jam
priskiria!

Jis negali būti klausinėjamas dėl Savo veiksmus, bet jie bus klausinėjami (dėl
savųjų).

Arba ar jie priėmė (garbinimui) kitų dievų be Jo? Sakyk: „Pateikite savo
įtikinamų įrodymų: tai yra Žinia tų, kurie yra su manimi, ir Žinia tų, kurie
buvo anksčiau manęs.“ Bet dauguma jų nežino Tiesos ir todėl nusigręžia.

Prieš tave Mes neatsiuntėme pasiuntėme be šio įkvėpimo, Mūsų jam atsiųsto: kad
nėra kitų dievų, tik Aš; todėl garbinkite ir tarnaukite Man.

Ir jie sako: „Gailestingiausiasis priėmė sūnų.“ Šlovė Jam! Jie yra (tik) iki
garbės pakylėti tarnai.

Jie nekalba anksčiau Jo ir (visame kame) elgiasi pagal Jo įsakymą.

Jis žino, kas yra prieš juos ir kas yra už jų, ir jie neprašo jokio užtarimo,
išskyrus tiems, kuriais Jis yra labai patenkintas, ir jie jaučia (Jo šlovei)
pagarbią baimę ir nuolankumą.

Jei kas nors iš jų sakytų: „Aš esu dievas be Jo“, tokį Mes apdovanotume Pragaru:
taip Mes atlyginame tiems, kurie nusideda.

Negi Netikintieji nemato, kad dangus ir žemė buvo sujungti kartu (kaip
viena Kūrybos Visuma) prieš Mums juos atskiriant? Mes padarėme iš vandens visa,
kas gyva. Negi tada jie nepatikės?

Ir Mes pastatėme ant žemės kalnus, stovinčius tvirtai, nes kitaip ji drebėtų su
jais, ir Mes padarėme ten plačias perėjas (tarp kalnų) jiems praeiti: kad jie
galėtų rasti kelią.

Ir Mes padarėme dangų kaip gerai apsaugotą skliautą: tačiau jie nusigręžia nuo
Ženklų, (į kuriuos) šie dalykai (rodo)!

Tai Jis, Kuris sukūrė Naktį ir Dieną, saulę ir mėnulį: visi (dangaus kūnai)
plaukia kartu, kiekvienas savo apvaliu kursu.

Mes nesuteikėme jokiam žmogui prieš tave nuolatinio gyvenimo (čia): tad jei tu
turėsi mirti, argi jie gyvens nuolatos?

Kiekviena siela paragaus mirties: ir Mes bandome jus blogiu ir gėriu
išmėginimais. Pas Mus jūs privalote sugrįžti.

Kada Netikintieji mato tave, jie su tavimi elgiasi tik pajuokdami. „Ar tai“,
(sako jie), „tas, kuris kalba už jūsų dievus?“ Ir jie šventvagiškai mini
Gailestingiausiąjį!

Žmogus yra skubėjimo būtybė: (pakankamai) greitai Aš parodysiu jums Savo
ženklus; todėl neprašykite Manęs juos pagreitinti!

Jie sako: „Kada šis pažadas išsipildys, jei sakai tiesą?“

Jei tik Netikintieji žinotų (laiką), kada jie nebegalės apsisaugoti nuo Ugnies
nei nuo savo veidų, nei nuo savo nugarų, ir (kada) jokia pagalba negalės jų
nepasiekti!

Ne, ji gali ateiti pas juos staigiai ir apstulbinti juos: jokios galios tada jie
neturės išvengti jos, nei (tada) jie gaus atsikvėpti.

Išjuokti buvo (daug) pasiuntinių prieš tave: bet jų pašaipūnai buvo apsupti
dalyku, iš kurio jie juokėsi.

Sakyk: „Kas gali apsaugoti jus dieną ir naktį nuo Gailestingiausiojo
(Rūstybės)?“ Tačiau jie nusigręžia nuo savo Viešpaties prisiminimo.

Arba ar turi jie dievų, kurie gali apsaugoti juos nuo Mūsų? Jie neturi jokios
galios pagelbėtina patiem, nei jie gali būti apginti nuo Mūsų.

Ne, Mes davėme gerus šio gyvenimo dalykus tiems žmonėms ir jų tėvams, kol
periodas prailgo jiems; argi jie nematė, kad Mes palaipsniui mažinome (jų
kontroliuojamas) žemes nuo jų atokių sienų? Ar tuomet jie yra tie, kurie laimės?

Sakyk: „Aš tik įspėju jus pagal atskleidimą“: bet kurtieji neišgirs kvietimo,
(netgi) kada jie yra įspėti!

Kai tik tavo Viešpaties Rūstybės kvėptelėjimas palies juos, tada jie sakys:
„Vargas mums! Mes iš tikrųjų nusidėjome!“

Mes Teismo dienai pastatysime teisingumo svarstykles, kad nė su viena siela
nebūtų nė trupučio pasielgta neteisingai. Ir jei bus net (ne daugiau nei)
garstyčių sėklos svoris, Mes atgabensime jį (atsiskaityti), ir pakankami Mes
esame atsiskaityti.

Praeityje Mes suteikėme Mozei ir Aaronui Kriterijų (sprendimui). Ir Šviesą, ir
Žinią tiems, kurie elgdavosi tinkamai, –

Tiems, kurie bijo savo Viešpaties savo slapčiausiose mintyse, ir kurie jaučia
pagarbią baimę (Teismo) Valandai.

Ir tai yra palaiminta Žinia, kurią Mes atsiuntėme: ar tada jūs atmesite ją?

Kadaise Mes suteikėme Abraomui jo elgesio dorumą ir gerai Mes buvome su juo
susipažinę.

Štai! Jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra šie atvaizdai, kuriems jūs
esate (taip uoliai) atsidavę?“

Jie atsakė: „Mūsų tėvai garbindavo juos.“

Jis tarė: „Iš tikrųjų jūs buvote akivaizdžiame klydime – jūs ir jūsų tėvai.“

Jie tarė: „Ar tu mums atnešei Tiesą, ar esi vienas tų, kurie juokauja?“

Jis tarė: „Ne, jūsų Viešpats yra dangaus ir žemės Viešpats, Tas, Kuris sukūrė
juos (iš nieko): o aš esu šios (tiesos) liudytojas.“

„Ir dėl Alacho meilės, aš tikrai ketinu veikti prieš jūsų stabus – po to, kai
jūs nueisite ir atgręšite savo nugaras…“

Taigi, jis sudaužė juos į gabalus, (visus), išskyrus didžiausią jų, kad jie
galėtų atsigręžti (ir kreiptis) į jį.

Jie tarė: „Kas padarė taip mūsų dievams? Jis iš tikrųjų turi būti vienas iš
neteisiųjų.“

Jie tarė: „Mes girdėjome jaunuolį kalbant apie juos: jis yra vadinamas Abraomu.“

Jie tarė: „Tad atveskite jį prieš žmonių akis, kad jie galėtų paliudyti.“

Jie tarė: „Ar tu esi tas, kuris taip pasielgė su mūsų dievais, Abraomai?“

Jis tarė: „Ne, tai buvo padaryta šio, didžiausiojo! Paklauskite jų, jei jie gali
kalbėti.“

Taigi, jie atsigręžė vieni į kitus ir tarė: „Tikrai jūs esate tie, kurie
klysta!“

Tada jie susigėdę suglumo: (jie tarė), „Tu tirai gerai žinai, kad šie (stabai)
nekalba!“

(Abraomas) tarė: „Tad ar dabar garbinsite, be Alacho, daiktus, kurie jums negali
būti nei kuo nors geri, nei pakenkti?“

„Gėda jums ir daiktams, kuriuos jūs garbinate be Alacho! Negi neturite nė kiek
proto?..“

Jie tarė: „Sudeginkime jį ir apsaugokime savo dievus, jei (iš viso ką nors)
darote!“

Mes tarėme: „Ugnie! Būk vėsi ir saugumo (priemone) Abraomui!“

Tada jie rezgė planus prieš jį: bet Mes padarėme juos Didžiaisiais
pralaimėtojais.

Bet Mes išgelbėjome jį ir (jo sūnėną) Lotą (ir nukreipėme juos) į šalį, kurią
Mes palaiminome tautoms.

Ir Mes suteikėme jam Izaoką, o kaip papildomą dovaną – (anūką) Jokūbą, ir Mes
padarėme dorus žmones iš kiekvieno (jų).

Ir Mes padarėme juos vadais, vedančiais (žmones) pagal Mūsų Įsakymą, ir Mes
įkvėpėme juos daryti gerus darbus, įtvirtinti reguliarias maldas ir duoti zakat,
ir jie nuolatos tarnavo Mums (ir tik Mums).

Taip pat ir Lotui Mes davėme Nuovoką ir Žinių, ir Mes išgelbėjome jį iš miesto,
kuris užsiėmė bjaurastimis: iš tikro jie buvo žmonės, linkę į Blogį, maištingi
žmonės.

Ir Mes prileidome jį prie Mūsų Malonės: nes jis buvo vienas Dorųjų.

(Atsiminkite) Nojų, kada jis kadaise maldavo (Mūsų): Mes išklausėme jo (maldą)
ir išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulės nelaimės.

Mes pagelbėjome jam prieš žmones, kurie atmetė Mūsų Ženklus: tikrai jie buvo
tauta, linkusi į  Blogį: todėl Mes visus juos nuskandinome (Tvane).

Ir atsiminkite Dovydą ir Saliamoną, kada jie paskelbė nuosprendį dėl lauko, į
kurį naktį priklydo tam tikrų žmonių avis: Mes liudijome jų sprendimą.

Saliamonui Mes įkvėpėme (teisingą) problemos supratimą: kiekvienam (jų) Mes
davėme Nuovoką ir Žinių; tai Mūsų galia privertė kalvas ir paukščius šlovinti
Mus su Dovydu: tai Mes buvome tie, Kurie (visa tai) padarėme.

Tai Mes buvome Tie, Kurie išmokėme jį daryti šarvus jūsų naudai, saugoti jus nuo
visų kitų smurto: ar tuomet jūs būsite dėkingi?

(Tai Mūsų galia privertė) smarkų (nesuvaldomą) vėją pūsti Saliamonui
(švelniai), pagal jo įsakymą, į šalį, kurią Mes palaiminome: nes Mes žinome
visus dalykus.

Ir iš Šėtonų buvo tokių, kurie puolė jį ir darė kitus darbus be to; ir tai
buvome Mes, Kurie juos saugojome.

Ir (atsiminkite) Jobą, kada jis meldė savo Viešpaties: „Iš tiesų nelaimė
užgriuvo mane, bet Tu esi Maloningiausias iš tų, kurie yra maloningi.“

Taigi, Mes išklausėme jo: Mes pašalinome nelaimę, kuri buvo jį užgriuvusi, ir
Mes sugrąžinome jo žmones pas jį, ir padvigubinome jų skaičių, – kaip
Gailestingumą iš Mūsų bei įamžinimą visiems, kurie Mums tarnauja.

Ir (atsiminkite) Išmaelį, Idrį ir Zul-kiflą, visus pastovumo ir kantrybės
(žmones);

Mes prileidome juos prie Savo Malonės: nes jie buvo Dorieji.

Ir atsiminkite Zun-nuną, kada jis pražuvo rūstybėje: jis įsivaizdavo, kad Mes
neturime jokios galios jam! Bet jis meldė tamsos gelmėse: „Nėra kito dievo, tik
Tu – Šlovė Tau – aš iš tikrųjų klydau!“

Taigi, mes išklausėme jo: ir išgelbėjome jį nuo nelaimės: ir taip mes
išgelbėjame tuos, kurie turi tikėjimą.

Ir (atsiminkite) Zachariją, kada jis meldė savo Viešpaties: „O, mano Viešpatie!
Nepalik manęs be palikuonio, nors Tu ir esi geriausias iš paveldėtojų.“

Taigi, Mes išklausėme jo: ir Mes suteikėme jam Joną: Mes išgydėme jo
žmonos (nevaisingumą) jam. Šie (trys) visada buvo greiti daryti gerus darbus:
jie šaukdavosi Mūsų ilgėdamiesi ir pagarbiai bijodami. Ir nusižemindavo prieš
Mus.

Ir (atsiminkite) ją, kuri saugojo savo skaistybę: Mes įkvėpėme į ją iš Mūsų
dvasios, ir Mes padarėme ją ir jos sūnų Ženklu visiems tautoms.

Iš tiesų, ši jūsų Ummah yra viena Ummah ir Aš esu jūsų Viešpats ir Puoselėtojas:
todėl tarnaukite Man (ir niekam kitam).

Bet (vėlesnės kartos) nutraukė jų (vienovės) reikalą, viena po kitos: (tačiau)
jie visi sugrįš pas Mus.

Kiekvienas, kas atlieka kokį nors Dorumo veiksmą ir turi tikėjimą, – jo
pastangos nebus atmestos: Mes įrašysime tai jo naudai.

Tačiau yra uždraudimas bet kuriems gyventojams, kuriuos Mes sunaikinome: kad
jie nesugrįžtų,

Kol Gogo ir Magogo (žmonės)bus paleisti (iš savo užtvaros) ir gausiai pasklis
nuo kiekvienos kalvos.

Tada Tikras Pažadas bus netoli (išsipildymo): tada štai! Netikinčiųjų akys
sustings iš siaubo: „O! Vargas mums! Mes iš tikrųjų buvome neatidūs šitam; ne;
mes iš tiesų nusidėjome!“

Iš tiesų jūs, (Netikintieji), ir (netikri) dievai, kuriuos jūs garbinate be
Alacho, esate (tik) Pragaro kuras! Į jį jūs (neabejotinai) pateksite!

Jei jie būtų buvę dievai, jie nebūtų čia patekę! Bet kiekvienas gyvens ten.

Ten raudojimas bus jų dalia, nei jie girdės (ką nors kita).

Tie, kuriems Gėris iš Mūsų atkeliavo anksčiau, bus toli atskirti iš to.

Nė menkiausio garso jie neišgirs iš Pragaro: jie gyvens ten, kur jų sielos
troško.

Didysis Siaubas neatneš jiems jokio sielvarto: bet angelai sutiks juos
(abipusiai besisveikindami): „Tai jūsų Diena, – (Diena), kuri buvo jums
pažadėta.“

Diena, kada Mes susuksime dangų kaip (visiškai) susuktą ritinį knygoms: kaip Mes
įvykdėme pirmąjį Sukūrimą, taip Mes įvykdysime ir naują: pažadą, kurį Mes
davėme: Mes tikrai jį išpildysime.

Prieš tai Mes rašėme Psalmėse, po to, kai Žinia (buvo duota Mozei): „Mano
tarnai, dorieji, paveldės žemę.“

Iš tiesų šis (Koranas) yra Žinia žmonėms, kurie (tikrai) norėtų garbinti Alachą.

Mes tave atsiuntėme tik kaip Malonę visiems kūriniams.

Sakyk: „Tai, kas mane pasiekė per įkvėpimą, yra jog jūsų Dievas yra Vienas
Dievas: ar už tai nusilenksite Jo Valiai (Islame)?“

Bet jei jie nusigręžia, sakyk: „Aš paskelbiau Žinią jums visiems vienodai ir
tikrai; bet aš nežinau, ar tai, kas jums pažadėta, yra arti ar toli.“

„Jis yra Tas, Kuris žino tai, kas yra atvirai pasakoma, ir tai, ką jūs slepiate
(savo širdyse).“

„Aš tik žinau, kad jums gali būti išbandymas ir (žemiško) pragyvenimo suteikimas
kuriam laikui.“

Sakyk: „O, mano Viešpatie! Tu iš tikrųjų sprendi!“ „Mūsų gailestingiausias
Viešpats yra Tas, Kurio pagalbos turėtų būti ieškoma prieš šventvagiškas jūsų
kalbas!“