1. |
Vis arčiau ir arčiau žmonijos atkeliauja jų Atpildas: tačiau jie nekreipia |
2. |
Niekada nepasiekia jų (nė truputis) atnaujintos Žinios, kad jie nesiklausytų jos |
3. |
Jų širdims žaidžiant kaip su niekniekiu. Nusidėjėliai slepia savo slaptus |
4. |
Sakyk: „Mano Viešpats žino (kiekvieną) (ištartą) žodį danguje ir ant žemės: Jis |
5. |
„Ne,“ sako jie, „(Tai yra) sapnų kratinys! – Ne, jis suklastojo tai! – Ne, jis |
6. |
(Kaip tie) prieš juos, nė vienas miestų, kuriuos Mes sunaikinome, netikėjo: ar |
7. |
Prieš tave pranašai, kuriuos Mes siuntėme, taip pat buvo tik žmonės, kuriems Mes |
8. |
Nei Mes davėme jiems kūnus, kurie nevalgo jokio maisto, nei jie buvo nemirtingi. |
9. |
Tada Mes išpildėme jiems Savo pažadą ir Mes apsaugojome juos ir tuos, kuriuos |
10. |
Mes atskleidėme jums, (žmonės), knygą, kuri duos jums aukštą padėtį. Ar ir tada |
11. |
Kiek buvo miestų, kuriuos Mes visiškai sunaikinome dėl jų neteisingumo, |
12. |
Tačiau, kada jie pajuto (artėjančią) Mūsų Bausmę, štai, jie (bandė) pabėgti nuo |
13. |
Nebėkite, bet sugrįžkite prie gerų šio pasaulio daiktų, kurie buvo jums duoti, |
14. |
Jie sakė: „O! Vargas mums! Mes iš tikrųjų esame nusidėjėliai!“ |
15. |
Ir ta jų rauda nesiliovė, kol Mes nepavertėme jų nušienautu lauku, tyliais ir |
16. |
Ne dėl (dykos) pramogos Mes sukūrėme dangų ir žemę, ir viską, kas yra tarp jų! |
17. |
Jei Mūsų noras būtų buvęs (paprasčiausiai) pasidaryti pramogą, Mes tikrai būtume |
18. |
Ne, Mes sviedžiame Tiesą prieš netiesą, ir ji nokautuoja jos smegenis, ir štai, |
19. |
Jam priklauso visi (kūriniai) danguje ir ant žemės: netgi tie, kurie yra su Juo, |
20. |
Jie šlovina Jį naktį ir dieną ir nei kada pritrūksta jėgų, nei kada liaujasi. |
21. |
Arba ar jie priėmė (garbinimui) dievų iš žemės, kurie gali prikelti |
22. |
Jei danguje ir žemėje būtų kitų dievų be Alacho, abiejuose būtų pragaištis! Bet |
23. |
Jis negali būti klausinėjamas dėl Savo veiksmus, bet jie bus klausinėjami (dėl |
24. |
Arba ar jie priėmė (garbinimui) kitų dievų be Jo? Sakyk: „Pateikite savo |
25. |
Prieš tave Mes neatsiuntėme pasiuntėme be šio įkvėpimo, Mūsų jam atsiųsto: kad |
26. |
Ir jie sako: „Gailestingiausiasis priėmė sūnų.“ Šlovė Jam! Jie yra (tik) iki |
27. |
Jie nekalba anksčiau Jo ir (visame kame) elgiasi pagal Jo įsakymą. |
28. |
Jis žino, kas yra prieš juos ir kas yra už jų, ir jie neprašo jokio užtarimo, |
29. |
Jei kas nors iš jų sakytų: „Aš esu dievas be Jo“, tokį Mes apdovanotume Pragaru: |
30. |
Negi Netikintieji nemato, kad dangus ir žemė buvo sujungti kartu (kaip |
31. |
Ir Mes pastatėme ant žemės kalnus, stovinčius tvirtai, nes kitaip ji drebėtų su |
32. |
Ir Mes padarėme dangų kaip gerai apsaugotą skliautą: tačiau jie nusigręžia nuo |
33. |
Tai Jis, Kuris sukūrė Naktį ir Dieną, saulę ir mėnulį: visi (dangaus kūnai) |
34. |
Mes nesuteikėme jokiam žmogui prieš tave nuolatinio gyvenimo (čia): tad jei tu |
35. |
Kiekviena siela paragaus mirties: ir Mes bandome jus blogiu ir gėriu |
36. |
Kada Netikintieji mato tave, jie su tavimi elgiasi tik pajuokdami. „Ar tai“, |
37. |
Žmogus yra skubėjimo būtybė: (pakankamai) greitai Aš parodysiu jums Savo |
38. |
Jie sako: „Kada šis pažadas išsipildys, jei sakai tiesą?“ |
39. |
Jei tik Netikintieji žinotų (laiką), kada jie nebegalės apsisaugoti nuo Ugnies |
40. |
Ne, ji gali ateiti pas juos staigiai ir apstulbinti juos: jokios galios tada jie |
41. |
Išjuokti buvo (daug) pasiuntinių prieš tave: bet jų pašaipūnai buvo apsupti |
42. |
Sakyk: „Kas gali apsaugoti jus dieną ir naktį nuo Gailestingiausiojo |
43. |
Arba ar turi jie dievų, kurie gali apsaugoti juos nuo Mūsų? Jie neturi jokios |
44. |
Ne, Mes davėme gerus šio gyvenimo dalykus tiems žmonėms ir jų tėvams, kol |
45. |
Sakyk: „Aš tik įspėju jus pagal atskleidimą“: bet kurtieji neišgirs kvietimo, |
46. |
Kai tik tavo Viešpaties Rūstybės kvėptelėjimas palies juos, tada jie sakys: |
47. |
Mes Teismo dienai pastatysime teisingumo svarstykles, kad nė su viena siela |
48. |
Praeityje Mes suteikėme Mozei ir Aaronui Kriterijų (sprendimui). Ir Šviesą, ir |
49. |
Tiems, kurie bijo savo Viešpaties savo slapčiausiose mintyse, ir kurie jaučia |
50. |
Ir tai yra palaiminta Žinia, kurią Mes atsiuntėme: ar tada jūs atmesite ją? |
51. |
Kadaise Mes suteikėme Abraomui jo elgesio dorumą ir gerai Mes buvome su juo |
52. |
Štai! Jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra šie atvaizdai, kuriems jūs |
53. |
Jie atsakė: „Mūsų tėvai garbindavo juos.“ |
54. |
Jis tarė: „Iš tikrųjų jūs buvote akivaizdžiame klydime – jūs ir jūsų tėvai.“ |
55. |
Jie tarė: „Ar tu mums atnešei Tiesą, ar esi vienas tų, kurie juokauja?“ |
56. |
Jis tarė: „Ne, jūsų Viešpats yra dangaus ir žemės Viešpats, Tas, Kuris sukūrė |
57. |
„Ir dėl Alacho meilės, aš tikrai ketinu veikti prieš jūsų stabus – po to, kai |
58. |
Taigi, jis sudaužė juos į gabalus, (visus), išskyrus didžiausią jų, kad jie |
59. |
Jie tarė: „Kas padarė taip mūsų dievams? Jis iš tikrųjų turi būti vienas iš |
60. |
Jie tarė: „Mes girdėjome jaunuolį kalbant apie juos: jis yra vadinamas Abraomu.“ |
61. |
Jie tarė: „Tad atveskite jį prieš žmonių akis, kad jie galėtų paliudyti.“ |
62. |
Jie tarė: „Ar tu esi tas, kuris taip pasielgė su mūsų dievais, Abraomai?“ |
63. |
Jis tarė: „Ne, tai buvo padaryta šio, didžiausiojo! Paklauskite jų, jei jie gali |
64. |
Taigi, jie atsigręžė vieni į kitus ir tarė: „Tikrai jūs esate tie, kurie |
65. |
Tada jie susigėdę suglumo: (jie tarė), „Tu tirai gerai žinai, kad šie (stabai) |
66. |
(Abraomas) tarė: „Tad ar dabar garbinsite, be Alacho, daiktus, kurie jums negali |
67. |
„Gėda jums ir daiktams, kuriuos jūs garbinate be Alacho! Negi neturite nė kiek |
68. |
Jie tarė: „Sudeginkime jį ir apsaugokime savo dievus, jei (iš viso ką nors) |
69. |
Mes tarėme: „Ugnie! Būk vėsi ir saugumo (priemone) Abraomui!“ |
70. |
Tada jie rezgė planus prieš jį: bet Mes padarėme juos Didžiaisiais |
71. |
Bet Mes išgelbėjome jį ir (jo sūnėną) Lotą (ir nukreipėme juos) į šalį, kurią |
72. |
Ir Mes suteikėme jam Izaoką, o kaip papildomą dovaną – (anūką) Jokūbą, ir Mes |
73. |
Ir Mes padarėme juos vadais, vedančiais (žmones) pagal Mūsų Įsakymą, ir Mes |
74. |
Taip pat ir Lotui Mes davėme Nuovoką ir Žinių, ir Mes išgelbėjome jį iš miesto, |
75. |
Ir Mes prileidome jį prie Mūsų Malonės: nes jis buvo vienas Dorųjų. |
76. |
(Atsiminkite) Nojų, kada jis kadaise maldavo (Mūsų): Mes išklausėme jo (maldą) |
77. |
Mes pagelbėjome jam prieš žmones, kurie atmetė Mūsų Ženklus: tikrai jie buvo |
78. |
Ir atsiminkite Dovydą ir Saliamoną, kada jie paskelbė nuosprendį dėl lauko, į |
79. |
Saliamonui Mes įkvėpėme (teisingą) problemos supratimą: kiekvienam (jų) Mes |
80. |
Tai Mes buvome Tie, Kurie išmokėme jį daryti šarvus jūsų naudai, saugoti jus nuo |
81. |
(Tai Mūsų galia privertė) smarkų (nesuvaldomą) vėją pūsti Saliamonui |
82. |
Ir iš Šėtonų buvo tokių, kurie puolė jį ir darė kitus darbus be to; ir tai |
83. |
Ir (atsiminkite) Jobą, kada jis meldė savo Viešpaties: „Iš tiesų nelaimė |
84. |
Taigi, Mes išklausėme jo: Mes pašalinome nelaimę, kuri buvo jį užgriuvusi, ir |
85. |
Ir (atsiminkite) Išmaelį, Idrį ir Zul-kiflą, visus pastovumo ir kantrybės |
86. |
Mes prileidome juos prie Savo Malonės: nes jie buvo Dorieji. |
87. |
Ir atsiminkite Zun-nuną, kada jis pražuvo rūstybėje: jis įsivaizdavo, kad Mes |
88. |
Taigi, mes išklausėme jo: ir išgelbėjome jį nuo nelaimės: ir taip mes |
89. |
Ir (atsiminkite) Zachariją, kada jis meldė savo Viešpaties: „O, mano Viešpatie! |
90. |
Taigi, Mes išklausėme jo: ir Mes suteikėme jam Joną: Mes išgydėme jo |
91. |
Ir (atsiminkite) ją, kuri saugojo savo skaistybę: Mes įkvėpėme į ją iš Mūsų |
92. |
Iš tiesų, ši jūsų Ummah yra viena Ummah ir Aš esu jūsų Viešpats ir Puoselėtojas: |
93. |
Bet (vėlesnės kartos) nutraukė jų (vienovės) reikalą, viena po kitos: (tačiau) |
94. |
Kiekvienas, kas atlieka kokį nors Dorumo veiksmą ir turi tikėjimą, – jo |
95. |
Tačiau yra uždraudimas bet kuriems gyventojams, kuriuos Mes sunaikinome: kad |
96. |
Kol Gogo ir Magogo (žmonės)bus paleisti (iš savo užtvaros) ir gausiai pasklis |
97. |
Tada Tikras Pažadas bus netoli (išsipildymo): tada štai! Netikinčiųjų akys |
98. |
Iš tiesų jūs, (Netikintieji), ir (netikri) dievai, kuriuos jūs garbinate be |
99. |
Jei jie būtų buvę dievai, jie nebūtų čia patekę! Bet kiekvienas gyvens ten. |
100. |
Ten raudojimas bus jų dalia, nei jie girdės (ką nors kita). |
101. |
Tie, kuriems Gėris iš Mūsų atkeliavo anksčiau, bus toli atskirti iš to. |
102. |
Nė menkiausio garso jie neišgirs iš Pragaro: jie gyvens ten, kur jų sielos |
103. |
Didysis Siaubas neatneš jiems jokio sielvarto: bet angelai sutiks juos |
104. |
Diena, kada Mes susuksime dangų kaip (visiškai) susuktą ritinį knygoms: kaip Mes |
105. |
Prieš tai Mes rašėme Psalmėse, po to, kai Žinia (buvo duota Mozei): „Mano |
106. |
Iš tiesų šis (Koranas) yra Žinia žmonėms, kurie (tikrai) norėtų garbinti Alachą. |
107. |
Mes tave atsiuntėme tik kaip Malonę visiems kūriniams. |
108. |
Sakyk: „Tai, kas mane pasiekė per įkvėpimą, yra jog jūsų Dievas yra Vienas |
109. |
Bet jei jie nusigręžia, sakyk: „Aš paskelbiau Žinią jums visiems vienodai ir |
110. |
„Jis yra Tas, Kuris žino tai, kas yra atvirai pasakoma, ir tai, ką jūs slepiate |
111. |
„Aš tik žinau, kad jums gali būti išbandymas ir (žemiško) pragyvenimo suteikimas |
112. |
Sakyk: „O, mano Viešpatie! Tu iš tikrųjų sprendi!“ „Mūsų gailestingiausias |