20. Ta-Ha

Tá-Há.

Mes neatsiuntėme tau Korano būti tavo sielvarto (priežastimi),

O tik kaip perspėjimą tiems, kurie bijo (Alacho), –

Atskleidimą iš To, Kuris sukūrė žemę ir dangų aukštybėse.

Gailestingiausiasis yra tvirtai įsitaisęs soste.

Jam priklauso tai, kas yra danguje ir ant žemės, ir visa, kas yra
tarp jų, ir visa, kas yra po žeme.

Ar tu ištarsi žodį garsiai, (yra nesvarbu): nes iš tiesų Jis žino
tai, kas yra slapta, ir tai, kas yra dar labiau paslėpta.  

Alachas! Nėra kito dievo, tik Jis! Jam priklauso Gražiausi Vardai.

Ar Mozės istorija tave pasiekė?

Štai, jis pamatė laužą: taip jis tarė savo šeimai: „Palaukite; aš
pastebėjau laužą; galbūt aš galiu parnešti jums kokį degantį
nuodėgulį iš jo arba prie laužo gauti kokį patarimą.“

Tačiau kada jis priėjo prie ugnies, jis buvo pašauktas: „Moze!“

„Iš tiesų aš esu tavo Viešpats! Todėl nusiauk batus: tu esi šventame
Tuvos slėnyje.“

„Aš pasirinkau tave: tad klausyk (tau duoto) įkvėpimo.“

„Iš tiesų, Aš esu Alachas: nėra kito dievo, tik aš: tad tarnauk
(tik) Man ir įtvirtink reguliarų meldimąsi mano atminimui.“

„Iš tiesų Valanda artėja – Aš
beveik laikiau ją nuslėptą – kiekvienai
sielai gauti savo atlygį pagal jos Pastangų mastą.“

„Todėl neleisk tokiems kaip netikintiems tuo tik sekti jų pačių
geiduliais, atsitrauk nuo to, kad nepražūtum!…“

„Ir ką ten turi savo dešinėje rankoje, Moze?“

Jis tarė: „Tai mano lazda – ja
aš pasiremiu; su ja aš numušu pašaro savo bandoms; ir kitaip ją
panaudoju.“

(Alachas) tarė: „Mesk ją, Moze!“

Jis numetė ją, ir štai! Tai buvo gyvatė, gyvai judanti.

(Alachas) tarė: „Čiupk ją ir nebijok: Mes iš karto sugrąžinsime ją į
jos pradinę būseną…“

„Dabar pridėk savo plaštaką prie savęs: ji taps balta (ir
šviečianti), be sužeidimų (ar dėmių), – kaip kitas Ženklas, –“

„Tam, kad Mes parodytume tau Didžiųjų Ženklų.“

„Keliauk pas Faraoną, nes jis iš tikrųjų peržengė visas ribas.“

(Mozė) tarė: „Mano Viešpatie! Išplėsk mano krūtinę;“

„Palengvink man mano užduotį;“

„Ir pašalink defektus iš mano kalbos,“

„Kad jie galėtų suprasti, ką aš sakau:“

„Ir duok man Padėjėją iš mano šeimos,“

„Aaroną, mano brolį;“

„Pridėk man stiprybės per jį.“

„Ir padalink mums mano užduotį:“

„Kad mes galėtume šlovinti Tave apribojimų,“

„Ir prisiminti Tave be apribojimų:“

„Nes Tu esi visada matantis“

(Alachas) tarė: „Priimta yra tavo malda, Moze!“

„Ir iš tikrųjų Mes suteikėme malonę tau kitu laiku (anksčiau).“

„Štai! Mes atsiuntėme tavo motinai per įkvėpimą žinią:“

““Įmesk (vaiką) į dėžę ir įmesk (dėžę) į upę: upė išmes jį ant
kranto ir jis bus užaugintas to, kuris yra priešas Man ir priešas
jam“: Bet Aš suteikiau tau meilės iš Savęs: ir (tai) tam, kad tu
galėtum pakilti Man stebint.“

„Štai! tavo sesuo pasirodė ir tarė: „Ar parodyti jums tą, kuri
prižiūrės ir išaugins (vaiką)?“ Taip Mes grąžinome tave pas tavo
motiną, kad jos akys galėtų atvėsti ir ji nesielvartautų. Tada tu
užmušei žmogų, bet Mes išgelbėjome tave nuo bėdos, ir Mes bandėme
tave įvairiais būdais. Tada tu pralaukei daug metų su Midiano
žmonėmis. Tada tu atvykai čionai kaip įsakyta, Moze!“

„Ir aš paruošiau tave Sau (tarnystei)…“

Keliaukite, tu ir tavo brolis, su Mano ženklais ir nė vienas jūsų te
nenusilpsta Mano prisiminime.

„Eikite abu pas Faraoną, nes jis iš tikrųjų peržengė visas ribas;“

„Bet kalbėkite su juo švelniai; galbūt jis priims įspėjimą ar bijos
(Alacho).“

Jie (Mozė ir Aaronas) tarė: „Mūsų Viešpatie! Mes bijome, kad jis
nepasiskubintų su įžūlumu prieš mus ar kad jis neperžengtų visų
ribų.“

Jis tarė: „Nebijokite – nes Aš esu su jumis: Aš girdžiu ir matau
(viską).“

„Tad keliauk su juo ir sakyk: „Iš tiesų mes esame Pasiuntiniai,
pasiųsti tavo Viešpaties: todėl išleisk Izraelio Vaikus su mumis ir
nekamuok jų: iš tikrųjų su Ženklu mes atėjome iš tavo Viešpaties! Ir
Ramybė visiems, kurie seka vedimu!““

„Iš tiesų buvo atskleista mums, kad Bausmė (laukia) tų, kurie atmeta
ir nusigręžia.“

(Kada ši žinia buvo perduota), Faraonas tarė: „Kas tada, Moze, yra
jųdviejų Viešpats?“

Jis tarė: „Mūsų Viešpats Tas, Kuris davė kiekvienam (sukurtam)
daiktui jo formą, tada davė vedimą.“

Faraonas tarė: „Kokia tuomet yra ankstesnių kartų padėtis?“

Jis atsakė: „To žinios yra pas mano Viešpatį, tinkamai įrašytos:
mano Viešpats niekada neklysta nei užmiršta, –“

„Tas, Kuris padarė jums žemę kaip patiestą kilimą; įgalino jus
vaikštinėti joje keliais (ir kanalais); ir atsiuntė vandens iš
dangaus.“ Su juo Mes išauginome įvairias augalų poras, kiekvieną
atskirą nuo kitų.

Valgykite (patys) ir ganykite savo galvijus: iš tiesų, tame yra
Ženklai žmonėms, apdovanotiems supratimu.

Iš (žemės) Mes jus sukūrėme, ir į ją Mes jus sugrąžinsime, ir iš jos
Mes sukursime jus dar kartą.

Ir Mes parodėme Faraonui visus Savo Ženklus, bet jis atmetė ir
atsisakė

Jis tarė: „Ar tu su savo magija atėjai išvaryti mūsų iš mūsų
žemės, Moze?“

„Bet mes tikrai galime pateikti magijos, prilygstančios tavajai!
Taigi, priimkime susitarimą susitikti, kurio mes nesulaužysime – nei
mes, nei tu – tokioje vietoje, kur abu turėsime lygias galimybes.“

Mozė tarė: “Tavo susitikimas yra Šventės Dieną, ir te žmonės
susirenka, kada saulė bus aukštai pakilusi.“

Taigi, Faraonas pasišalino: jis suderino savo planą ir tada grįžo
(atgal).

Mozė tarė jiems: „Vargas jums! Neregzkite apgavystės prieš Alachą,
kad Jis bausme jūsų visiškai nesunaikintų (iš karto): apgaviką
tikrai ištiks nesėkmė.“

Taigi, jie ginčijosi vienas su kitu dėl savo reikalo, bet savo
pokalbį slėpė.

Jie sakė: „Tiedu tikrai yra (prityrę) magai: jų tikslas yra savo
magija išvyti jus iš jūsų žemės ir panaikinti jūsų mylimiausią
kelią.“

„Todėl suderinkite savo planus ir tada susirinkite (glaudžiomis)
gretomis: tas laimės (visą laiką) šiandien, kas paims viršų.“

Jie tarė: „Moze! Ar tu norėtum mesti (pirmas) ar norėtum, kad mes
mestume pirmi?“

Jis tarė: „Ne, jūs meskite pirmi!“ Tada štai jų virvės ir jų
lazdos – taip atrodė jam dėl jų magijos – pradėjo gyvai judėti!

Taigi, Mozė pajuto (tam tikrą) baimę.

Mes tarėme: „Nebijok! Nes tu iš tikrųjų paimsi viršų:“

„Mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje: greitai ji praris tai, ką
jie suklastojo – tai, ką jie padarė, tėra tik mago triukas – o
magams nepasiseka.“

Taip magai buvo parklupdyti: jie tarė: „Mes tikime Aarono ir Mozės
Viešpačiu.“

(Faraonas) tarė: „Tikite Juo man nedavus leidimo? Tikrai šis turėjo
būti jūsų vadas, kuris išmokė jus magijos! Būkite tikri, aš
nupjausiu jūsų plaštakas ir pėdas priešingose pusės ir aš
nukryžiuosiu jus ant palmių medžių kamienų: taip jūs iš tikro
sužinosite, kuris iš mūsų gali duoti griežtesnę ir ilgiau trunkančią
Bausmę!“

Jie tarė: „Niekada mes neteiksime pirmenybės tau prieš tą, kas
pasiekė mus per Aiškius Ženklus, Jį, Kuris sukūrė mus!“ Todėl
įsakyk, ką tik nori įsakyti: nes tu gali įsakyti tik (kas susiję su)
šio pasaulio gyvenimu.

„O dėl mūsų, mes įtikėjome mūsų Viešpačiu: teatleidžia Jis mūsų
kaltes ir magiją, kuria tu mus vertei užsiimti: nes Alachas yra
Geriausias ir Tvirčiausias.“

Iš tiesų tam, kuris ateina pas savo Viešpatį kaip nusidėjėlis (į
Teismą), – jam yra Pragaras ten jis nei mirs, nei gyvens.

Bet tie, kurie ateina pas Jį kaip Tikintieji, kurie darė dorus
darbus, – jiems yra aukštos vietos,-

Amžinybės Sodai, po kuriais teka upės: jie gyvens ten per amžius:
toks yra atlygis tų, kurie apsivalo (nuo blogio).

Mes atsiuntėme įkvėpimą Mozei: „Keliauk naktį su Mano tarnais ir
surask sausą kelią jiems per jūrą, be baimės būti pasivytiems
(Faraono) ir be (jokios kitos) baimės.“

Tada Faraonas persekiojo juos su savo pajėgomis, bet vandenys
visiškai juos užliejo ir paslėpė.

Faraonas paklaidino savo žmones užuot vedęs juos teisingai.

O, jūs, Izraelio Vaikai! Mes išgelbėjome jus nuo jūsų priešo ir Mes
padarėme Sutartį su jumis dešinėje (Sinajaus) Kalno pusėje, ir Mes
atsiuntėme jums Manos ir putpelių:

„Valgykite gerų dalykų, kuriuos Mes suteikėme jūsų išlaikymui, bet
laikykitės saiko, kad Mano Rūstybė jūsų neužgriūtų: ir tie, kuriuos
užgriūna Mano Rūstybė, iš tikrųjų pražūna!“

„Bet, be abejonės, Aš esu (taip pat) Tas, Kuris atleidžia vėl ir vėl
tiems, kurie gailisi, tiki ir elgiasi dorai, – tiems, kurie
apskritai yra teisingame kelyje.“

(Kada Mozė buvo ant Kalno, Alachas tarė): „Kas tave vertė skubėti
priekyje savo žmonių, Moze?“

Jis atsakė: „Štai, jie yra arti mano žingsnių: aš skubėjau pas Tave,
mano Viešpatie, Tave patenkinti.“

Alachas tarė: „Mes išbandėme tavo žmones tau nesant: Samiris
juos paklaidino.“

Taigi, Mozė grįžo pas savo žmones supykęs ir nuliūdęs. Jis tarė:
„Mano žmonės! Ar jūsų Viešpats nedavė jums dosnaus pažado? Tad gal
jums atrodo, kad pažadas ilgai (neišpildomas)? O gal jūs trokštate,
kad Rūstybė iš jūsų Viešpaties užgriūtų jus, ir todėl laužote savo
pažadą man?“

Jie tarė: „Mes nesulaužėme pažado tau, kiek tai buvo mūsų galioje:
bet mes turėjome nešti (visų) žmonių papuošalų svorį, ir mes įmetėme
juos (į ugnį), ir tai buvo, ką Samiris pasiūlė.“

„Tada jis ištraukė (iš ugnies) priešais (žmones) veršio statulą –
jis atrodė baubiantis – todėl jie sakė: „Tai yra jūsų dievas ir
Mozės dievas, bet (Mozė) pamiršo!““

Negi jie negalėjo matyti, kad jis negali jiems atsakyti, ir kad jis
neturi jokios galios nei nuskriausti juos, nei padaryti jiems gero?

Aaronas prieš tai jau buvo sakęs jiems: „Mano žmonės! Jūs esate tuo
bandomi nesekite: nes iš tiesų jūsų Viešpats yra Gailestingiausiasis
(Alachas): tad sekite manimi ir pakluskite mano įsakymui.“

Jie sakė: „Mes nesiliausime jį garbinti, atsiduoti jam, kol Mozė
nesugrįš pas mus.“

(Mozė) tarė: „Aaronai! Kas tave sulaikė, kada tu matei juos
klystančius“

„Nuo sekimo manimi? Ar tada nepaklusai mano paliepimui?“

(Aaronas) atsakė: „Mano motinos sūnau! Negriebk manęs už mano
barzdos, nei už mano galvos (plaukų)! Aš tikrai bijojau, kad tu
nepasakytum: „Tu sukėlei skilimą tarp Izraelio Vaikų ir tu
nepaklusai mano žodžiui!““

(Mozė) tarė: „Kokie tuomet yra tavo argumentai, Samiri?“

Jis atsakė: „Aš mačiau, ko jie nematė: todėl aš pasėmiau saują
(dulkių) iš Pasiuntinio pėdų ir mečiau jas (į veršį): taip mano
siela man pasiūlė.“

(Mozė) tarė: „Nešdinkis! Bet tavo (bausmė) šiame gyvenime bus tai,
kad tu sakysi: „Nelieskite manęs“; ir dar (ateities bausmei) tu
turėsi pažadą, kuris nebus sulaužytas: dabar pažvelk į savo dievą,
kurio tu tapai atsidavusiu garbintoju: mes tikrai sudeginsime jį
karštoje ugnyje ir plačiai jį išbarstysime jūroje!“

Bet jūsų visų Dievas yra Alachas: nėra kito dievo, tik Jis: visus
dalykus Jis apima Savo žiniose.

Taip Mes pasakojame tau istorijų apie tai, kas vyko anksčiau: nes
Mes atsiuntėme tave kaip Priminimą nuo Mūsų.

Jei kas nusigręžia nuo to, iš tiesų jie neš naštą Teismo Dieną;

Jie gyvens šioje (būsenoje): ir sunki našta bus jiems tą Dieną, –

Dieną, kada pasigirs Trimitas: tą Dieną Mes surinksime nusidėjėlius,
apsiblaususiomis (nuo siaubo) akimis.

Šnabždėdamiesi jie tarsis vieni su kitais: „Jūs nepralaukėte ilgiau
nei dešimt (Dienų)“;

Mes žinome geriausiai, ką jie sakys, kada geriausi jų teisme sakys:
„Jūs nepralaukėte ilgiau nei dieną!“

Jie klausia tavęs apie Kalnus: sakyk: „Mano Viešpats išraus juos ir
išsklaidys juos kaip dulkes;“

„Jis paliks juos kaip plynas ir vienodas lygumas;“

„Nieko išlenkto ar kreivo tu nepamatysi jų vietoje.“

Tą Dieną jie seks šauklį (tiesiai): jokio kreivumo jame: ir balsai
bus pritildyti Gailestingiausiam: todėl tu girdėsi tik murmėjimą.

Tą Dieną joks užtarimas nebus naudingas, išskyrus tiems,
kuriems leidimas bus Gailestingiausio suteiktas ir kurių žodis bus
priimtinas Jam.

Jis žino, kas yra prieš ar po, ar už jų: bet jie nesuvoks Jo.

(Visi) veidai bus nusižeminę prieš Gyvą, Savaime Egzistuojantį
Išlaikytoją. Iš tikrųjų beviltiškas bus žmogus, kuris neš neteisybę
(ant savo nugaros).

Bet tas, kuris dorai elgiasi ir turi tikėjimą, neturės jokios
skriaudos baimės, nei kokio nors sumažinimo (to, kas jam priklauso)
baimės.

Taigi, Mes atsiuntėme šitai – arabišką Koraną – ir paaiškinome jame
detaliai kai kuriuos įspėjimus tam, kad jie bijotų Alacho arba kad
jis priverstų juos (Jį) prisiminti.

Žymiai aukščiau visko yra Alachas, Karalius, Tiesa! Neskubėk su
Koranu, kol jo atskleidimas tau nėra pabaigtas, bet sakyk: „Mano
Viešpatie! Augink mane žiniose.“

Mes jau anksčiau priėmėme Adomo susitarimą, bet jis užmiršo: ir Mes
nejutome iš jo pusės jokio tvirto apsisprendimo.

Kada Mes tarėme angelams: „Nusižeminkite prieš Adomą,“ jie
nusižemino, bet ne Iblis – jis atsisakė.

Tada Mes tarėme: „Adomai! Iš tiesų, tai yra tavo ir tavo žmonos
priešas: todėl neleisk jam, kad jis abu išvytų iš Sodo, kad tu
neatsidurtum varge.“

„Čia yra (pakankamai aprūpinimo) tau nebūti alkanam ir nebūti
nuogam,“

„Nekentėti troškulio ir saulės karščio.“

Bet Šėtonas pašnibždėjo blogo jam: jis tarė: „Adomai! Ar palydėti
man tave prie Amžinybės Medžio ir į karalystę, kuri niekada
nesužlugs?“

Baigėsi tuo, kad jie abu valgė nuo medžio, ir taip jų nuogumas
pasirodė jiems: jie pradėjo abu kartu siūti savo prisidengimui lapus
iš Sodo: taip Adomas nepakluso Savo Viešpačiui ir puolė į nuodėmę.

Bet jo Viešpats pasirinko jį (Savo Gailestingumui): Jis atsigręžė į
jį ir suteikė jam vedimą.

Jis tarė: „Nusileiskite abu, – kartu – iš Sodo su priešiškumu vienas
kitam: bei jei, kas yra neabejotina, pas jus ateis vedimas iš Manęs,
kad ir kas seks Mano vedimu, tas nepames savo kelio, nei pateks į
vargą.“

„Bet kad ir kas nusigręš nuo Mano Žinios, iš tiesų tam bus gyvenimas
apribotas, ir Mes prikelsime jį aklą Teismo Dieną.“

Jis sakys: „Mano Viešpatie! Kodėl prikėlei mane aklą, nors aš
turėjau regą (anksčiau)?“

(Alachas) sakys: „Taip padarei tu, kada Mūsų Ženklai pasiekė tave,
užmiršai juos: taip būsi tu šią dieną užmirštas.“

Ir taip Mes atlyginame tam, kuris peržengia ribas ir netiki savo
Viešpaties Ženklais: ir Pomirtinio Gyvenimo Bausmė yra žymiai
sunkesnė ir ilgiau trunkanti.

Ar nėra vedimas tokiems žmonėms (prisiminti), kiek kartų prieš juos
Mes sunaikinome, į kurių vietas jie (dabar) keliasi? Iš tiesų, tame
yra Ženklai žmonėms, apdovanotiems supratimu.

Jei ne Žodis, kuris buvo paskelbtas anksčiau iš tavo Viešpaties, (jų
bausmė) būtinai būtų atėjusi; bet yra paskirtas terminas
(atokvėpiui).

Todėl būk kantrus tam, ką jie sako, ir (pastoviai) garbink savo
Viešpatį prieš patekant saulei ir prieš jos nusileidimą; taip,
šlovink dalį nakties valandų ir dienos šonuose: kad tu galėtum būti
patenkintas.

Nei įtempk akis trokšdamas dalykų, kuriuos Mes davėme kai kurių jų
malonumui, šio pasaulio gyvenimo grožybių, per kurias Mes išbandome
juos: bet tavo Viešpaties aprūpinimas yra geresnis ir patvaresnis.

Įsakyk maldą savo žmonėms, ir būkite pastovūs joje. Mes neprašome
tavęs tiekti išlaikymą: Mes teikiame jį tau. Bet Pomirtinio Gyvenimo
(vaisiai) yra už Dorumą.

Jie sako: „Kodėl jis neparodo mums Ženklo iš savo Viešpaties?“ Negi
Aiškus Ženklas neatėjo pas juos iš visko, kas buvo ankstesnėse
atskleidimo Knygose?

Jei Mes būtume sunaikinę juos su bausme prieš tai, jie būtų sakę:
„Mūsų Viešpatie! Jei tik būtum atsiuntęs mums pasiuntinį, mes tikrai
būtume sekę Tavo Ženklais prieš tapdami pažeminti ir sugėdinti.“

Sakyk: „Kiekvienas (mūsų) laukia: taigi, laukite ir netrukus jūs
sužinosite, kas yra tiesiame ir lygiame kelyje bei kas priėmė
vedimą.“