17. Al-Isra

Šlovė (Alachui), Kuris paėmė Savo Tarną kelionei naktį iš Šventosios
Mečetės į Tolimiausią Mečetę, kurios apylinkes Mes palaiminome, – tam,
kad Mes galėtume parodyti jam keletą Mūsų Ženklų: nes Jis yra Tas, Kuris
girdi ir mato (visus dalykus).

Mes davėme Mozei Knygą ir
padarėme jį Izraelio vaikų Vedliu (įsakydami): „Nepriimk ko nors
kito nei Aš kaip (savo) reikalų Tvarkytojo.“

O, jūs, kurie esate kilę iš tų, kuriuos mes plukdėme (Arkoje) kartu
su Nojumi!
Iš tiesų jis buvo dėkingiausias pamaldus žmogus.

Ir Mes paskelbėme Izraelio Vaikams Knygoje,
kad dukart jie darys blogybes žemėje ir bus pasipūtę su pakilia
nuotaika (ir dukart bus jie nubausti)!

Kada pirmasis įspėjimas turėjo įvykti, Mes pasiuntėme prieš jus Mūsų
tarnus baisiam karui:
jie įžengė į slapčiausias jūsų namų dalis; ir tai buvo įspėjimas,
(pilnai) išpildytas.

Tada Mes suteikėme jums pergalę prieš juos:
Mes padidinome jūsų resursus ir sūnų skaičių, ir suteikėme jums
daugiau darbo jėgos.

Jei jūs darytumėte gerą, jūs darytumėte gerą
sau; jei jūs darytumėte blogą, (jūs darytumėte jį) prieš save.
Taigi, kuomet antrasis iš įspėjimų turėjo įvykti, (Mes leidome jūsų
priešams) subjauroti jums veidus ir įžengti į jūsų Šventyklą, kaip
jie jau buvo įžengę į ją anksčiau, ir sunaikinti viską, kas pateko į
jų valdžią.

Gali taip būti, kad jūsų Viešpats (dar)
parodys Malonę jums;
bet jei jūs grįšite atgal (prie savo nuodėmių), Mes grįšime (prie
Savo bausmių): ir Mes padarėme Pragarą kalėjimu tiems, kurie atmeta
(visą Tikėjimą).

Iš tiesų šis Koranas veda į tai, kas yra teisingiausia (arba
stabiliausia) ir
praneša džiugių žinių Tikintiesiems, kurie dirba dorumo darbus, kad
jie gaus puikų atlygį;

Ir tiems, kurie netiki Pomirtiniu Gyvenimu, (jis praneša), kad Mes
paruošėme jiems (iš tikrųjų) skausmingą Bausmę.

Žmogus meldžia blogio taip pat karštai kaip ir gėrio,
nes žmogui yra duota skubėti.

Mes padarėme Naktį ir Dieną kaip du (Savo)
Ženklus: Nakties Ženklą Mes padarėme tamsų, tuo tarpu Dienos Ženklą
Mes padarėme šviesų, kad jūs galėtume siekti dosnumo iš savo
Viešpaties ir kad jūs galėtumėte žinoti metų skaičių ir kiekį: visus
dalykus Mes detaliai paaiškinome.

Kiekvieno žmogaus likimą Mes
pririšome prie jo paties kaklo: Teismo Dieną Mes ištrauksime jam
ritinį, kurį jis matys atvirai išskleistą.

(Jam bus pasakyta): „Perskaityk savo (paties) įrašą: pakankama yra
tavo siela šią dieną suvesti sąskaitą prieš tave.“

Kas priima vedimą, priima jį savo paties
labui: kas paklysta, padaro taip savo paties prapulčiai:
joks naštos nešėjas negali nešti kito naštos – nei Mes iki tol
baustume. Mes atsiuntėme pasiuntinį (perspėti).

Kada Mes nusprendžiame sunaikinti miestą, Mes
įsakome tiems, kuriems yra duota gerų šio gyvenimo dalykų,
(būti paklusniems), bet jie ir toliau nusideda; todėl žodis yra
įrodomas esant tiesa prieš juos – tada Mes juos visiškai
sunaikiname.

Kiek daug kartų Mes sunaikinome po Nojaus? Ir
tavo Viešpats yra pakankamas pastebėti ir matyti Savo tarnų
nuodėmes.

Jei kas nors trokšta laikinų (šio gyvenimo)
dalykų, Mes lengvai suteiksime
juos – tą, ką Mes norėsime, tiems asmenims, kuriems Mes norėsime:
galų gale Mes parūpinsime Pragarą jiems – jie ten degs, sugėdinti ir
atstumti.

Tie, kurie trokšta Pomirtinio Gyvenimo
(dalykų) ir
tam deda visas atitinkamas pastangas, ir turi Tikėjimą, – jie yra
tie, už kurių stengimąsi bus (Alacho) atsidėkota.

Iš tavo Viešpaties dosnumo Mes duodame laisvai visiems – tiems
lygiai taip pat kaip ir aniems – tavo Viešpaties dosnumas nėra
(niekam) uždaras.

Pažiūrėkite, kaip Mes davėme vieniems daugiau negu kitiems; bet iš
tiesų Pomirtinis Gyvenimas yra aukštesnis rangu ir laipsniu bei
tobulesnis.

Nepriimk prie Alacho kito dievo;
arba tu (o, žmogau!) sėdėsi nemalonėje ir skurde.

Tavo Viešpats įsakė, kad garbintumėte tik Jį, ir kad būtumėte
švelnūs savo tėvams. Jei vienas iš jų ar abu sulaukia senatvės tau
gyvam esant,
netark jiems paniekinančio žodžio, nei atstumk juos, bet kreipkis į
juos pagarbiai.

Ir, iš švelnumo, apglėbkite juos nuolankumo
sparnu ir
sakykite: „Mano Viešpatie! Suteik jiems Savo Malonės, nes jie
puoselėjo mane vaikystėje.“

Jūsų Viešpats žino geriausiai, kas yra jūsų širdyse: jei jūs darote
dorus darbus, iš tiesų Jis yra Labiausiai Atleidžiantis tiems, kurie
atsigręžia į Jį dar ir dar kartą (tikrai atgailaudami).

Ir suteikite giminaičiams jiems
priklausančias teises, kaip (ir) tiems, kurie stokoja, bei
keliautojams:
bet nešvaistykite (savo turto) išlaidautojo maniera.

Iš tiesų švaistūnai yra Šėtono broliai. Ir Šėtonas yra (Pačiam) savo
Viešpačiui nedėkingas.

Ir netgi jei turi nuo jų nusigręžti siekdamas Malonės iš savo
Viešpaties, kurios tu tikiesi, vis viena kalbėk su jais ramaus
švelnumo žodžiais.

Nelaikyk savo rankų (kaip šykštuolis) prispaudęs prie kaklo,
nei tiesk jas kiek išeina, kad netaptum smerktinu ir skurstančiu.

Iš tiesų, tavo Viešpats suteikia gausų išlaikymą tiems, kam Jis
pageidauja, ir Jis apriboja jį,
nes Jis žino ir atsižvelgia į visus Savo tarnus.

Nežudykite savo vaikų dėl
nepritekliaus baimės: Mes suteiksime išlaikymą jiems lygiai kaip ir
jums. Iš tiesų, jų žudymas yra didžiulė nuodėmė.

Nei artinkitės prie svetimavimo: nes tai yra nepadorus (darbas) ir
blogio kelias.

Nei atimkite gyvybę – kurią Alachas padarė šventa – išskyrus dėl
teisingos priežasties. Ir jeigu kas nors yra užmušamas neteisingai,
mes suteikėme jo paveldėtojui įgaliojimą (reikalauti Qisás arba
atleisti): bet neleiskite jam peržengti ribų gyvybės atėmimo
reikale; nes jam padeda (Įstatymas).

Nesiartinkite prie našlaičių nuosavybės,
nebent norėtumėte ją pagerinti,
iki kol jis sulaukia pilno pajėgumo amžiaus; ir išpildykite
(kiekvieną) įsipareigojimą, nes kiekvienas įsipareigojimas bus
ištirtas (Atsiskaitymo Dieną).

Duokite visą kiekį, kuomet matuojate, ir svorį su sąžiningu balansu:
taip yra geriau ir doriau galutiniame sprendime.

Ir neužsiimkite tuo, apie ką neturite jokių
žinių; nes tikrai visų tokių girdėjimu, matymu ir širdimi bus
suabejota.

Nei įžūliai vaikščiokite žeme:
nes jūs negalite suskaldyti žemės į gabalus, nei pasiekti kalnus
aukštume.

Visų tokių dalykų blogis yra nekenčiamas Dievo akivaizdoje.

Šie dalykai yra tarp išminties (priesakų),
kuriuos tavo Viešpats atskleidė tau.
Nepriimk prie Alacho kito garbinimo objekto, nes kitaip būsi įmestas
į Pragarą, pasmerktas ir atstumtas.

Ar tada jūsų Viešpats (o, pagonys!) suteikė jums pirmenybę sūnums, o
Sau pasiėmė dukteris tarp angelų? Iš
tikrųjų jūs tariate baisiausius žodžius!

Mes paaiškinome (dalykus) įvairiais (būdais) šiame Korane tam, kad
jie galėtų suvokti perspėjimą,
bet tai tik patolino jų skrydį (nuo Tiesos)!

Sakyk: jei būtų buvę (kitų) dievų su Juo, – kaip jie sako, – štai,
jie tikrai būtų suradę būdą paklusti Sosto Viešpačiui!

Šlovė Jam! Jis yra aukščiau visko, ką jie sako! – (beribiai) aukštas
ir didis!

Septyni dangūs ir žemė, ir viskas, kas ten prasideda, skelbia Jo
šlovę: nėra tokio dalyko, kas nešlovintų Jo; o jūs vis dar
nesuprantate, kaip jie skelbia Jo šlovę! Iš
tiesų, Jis yra Dažnai susilaikantis, Atlaidžiausias!

Kada tu dėstai Koraną, Mes įterpiame tarp tavęs ir tų, kurie netiki
Pomirtiniu Gyvenimu, nematomą šydą: 

Ir Mes apdengiame jų širdis (ir protus), kad jie nesuprastų Korano,
ir apkurtiname jų
ausis: kada tu pamini savo Viešpatį – ir tik Jį vieną – Korane, jie
atsuka savo nugaras, bėgdami nuo (Tiesos).

Mes geriausiai žinome, ką jie girdi, kuomet tavęs klausosi;
ir kada jie susitinka nuošaliai, štai, nusidėjėliai sako: „Jūs
sekate ne kuo kitu kaip tik apkerėtu žmogumi!“

Pažiūrėk, kokių palyginimų jie tau sugalvoja: bet jie paklydo ir
niekada negalės rasti kelio.

Jie sako: „Ką! Kada mes pavirstame kaulais ir dulkėmis, negi tikrai
mes būsime prikelti (būti) naujais kūriniais?“

Sakyk: (Dar daugiau!) jei jūs taptumėte akmenimis ar geležimi,

„Ar bet kokia kita sukurta medžiaga, kuri, jūsų galva, yra
sunkiausiai (prikeliama), – (vis viena jūs būsite prikelti!)“ Tada
jie sakys: „Kas privers mus sugrįžti?“ Sakyk: „Jis, Kuris sukūrė jus
pirma!“ Tada jie linktelės savo galvas į tave ir
sakys: „Kada tai bus?“ Sakyk: „Galbūt tai bus gan greitai!“

„Tai įvyks Dieną, kada Jis pakvies jus, ir
jūs atsiliepsite (į Jo kvietimą) Jį šlovinančiais (žodžiais), ir
galvosite,
kad jūs per greitai to sulaukėte!“

Sakyk Mano tarnams, kad jie turėtų sakyti (tik) geriausius dalykus:
nes Šėtonas sėja nesantaiką tarp jų: nes Šėtonas žmogui yra
pripažintas priešas.

Jūsų Viešpats žino jus geriausiai: jei Jis pageidauja, Jis suteikia jums
malonę, arba, jei Jis pageidauja, bausmę: Mes neatsiuntėme tavęs
būti jų reikalų tvarkytoju jiems.

Ir jūsų Viešpats geriausiai žino viską, kas
yra danguje ir
žemėje: ir Mes padarėme kai kuriuos Pranašus pranokstančius kitus ir
Mes davėme Dovydui Psalmes.

Sakyk: „Šaukitės tų, kuriuos įsivaizduojate šalia Jo: jie neturi
galios nei išspręsti jums jūsų problemas, nei pakeisti jų.“

Tie, kurių jie šaukiasi, (patys) ieško būdų priartėti prie savo
Viešpaties, – kaip ir tie, kurie yra arčiausiai,
– jie tikisi Jo Malonės ir bijo Jo Rūstybės: nes tavo Viešpaties
Rūstybė yra tai, ko reikia paisyti.

Nėra tokių gyventojų, kurių Mes nesunaikinsime prieš Teismo Dieną ar
nenubausime siaubinga Bausme.
Tai yra parašyta (amžinajame) Įraše.

Ir Mes susilaikome nuo Ženklų siuntimo tik todėl, kad ankstesnių
kartų žmonės su jais elgėsi netinkamai:
Mes atsiuntėme Kupranugarę į Thamúd
– matomą Ženklą – tačiau jie netinkamai su ja elgėsi: Mes tiktai
siunčiame Ženklus gąsdindami (ir perspėdami dėl blogio).

Štai! Mes sakėme tau, kad tavo Viešpats
apglėbia žmoniją:
Mes suteikėme Viziją, kurią Mes tau parodėme, bet kaip išmėginimą
žmonėms, – kaip ir Korane (minėtą) Prakeiktąjį Medį: Mes į juos
patalpinome baimę ir (įspėjimą), tačiau tai tik padidino jų didžiulį
nusidėjimą!

Štai! Mes pasakėme angelams:
„Nusižeminkite prieš Adomą“: jie nusižemino, išskyrus Iblís: jis
tarė: „Ar aš turėčiau nusižemintį prieš tą, kurį Tu sukūrei iš
molio?“

Jis tarė: „Matai? Čia tas, kurį Tu pagerbei labiau už mane! Jei Tu
tik leisi atsikvėpti man iki Teismo Dienos, aš tikrai užvaldysiu jo
palikuonis – visus, išskyrus keletą!“

(Alachas) tarė: „Eik savo keliu;
jei kuris nors iš jų seks tave, iš tiesų Pragaras bus atlygis jums
(visiems) – pakankamas atlygis.

Ir pakelk tuos iš jų,
kuriuos gali, savo (viliojančiu) balsu, pulk juos su savo kavalerija
ir pėstininkais; abipusiškai dalinkis su jais turtu ir vaikais; ir
žadėk jiems.“ Bet Šėtonas žada jiems tik apgaulę.

„Tačiau Mano tarnams tu neturėsi jokios galios:“ Pakankamas yra
tavo Viešpats reikalų Tvarkytojas.

Tavo Viešpats yra Tas, Kuris leidžia Laivui sklandžiai plaukti per
jūrą tam, kad jūs galėtumėte pasiekti Jo Dosnumo.
Nes Jis yra jums Maloningiausias.

Kada jus jūroje užklumpa nelaimė, tie, kurių šaukiatės – be Jo –
palieka jus bėdoje! Bet kada Jis saugiai sugrąžina jus į krantą, jūs
nusigręžiate (nuo Jo). Nedėkingiausias yra
žmogus!

Ar tada jaučiatės saugūs, kad Jis nepadarys taip, kad jūs būtumėte
praryti žemės,
kada esate sausumoje, arba kad Jis neatsiųs prieš jus smarkaus
tornado (su akmenų liūtimi), kad nerastumėte jokio saugotojo

Arba ar jaučiatės saugūs, jog Jis nesugrąžins antrąkart jus į jūrą
ir nepasiųs prieš jus smarkios audros nuskandinti jus dėl jūsų
nedėkingumo,
kad jūs nerastumėte jokio pagalbininko ten prieš Mus?

Mes pagerbėme Adomo sūnus; aprūpinome juos žemės ir jūros
transportu; davėme jų išlaikymui gerų ir tyrų dalykų; ir suteikėme
jiems ypatingų malonių, virš didesnės dalies Mūsų Kūrinių.

Dieną Mes pakviesime kartu visus žmones su jų
(gerbiamais) Imamais:
tie, kuriems bus paduodamas jų įrašas į jų dešinę ranką, perskaitys
jį (su malonumu), ir su jais nebus elgiamasi nė
trupučio neteisingai.

Bet tie, kurie buvo akli šiame pasaulyje, bus akli Pomirtiniame
Gyvenime,
ir toliausiai nuklydę nuo Kelio.

Ir jų tikslas buvo nuvilioti tave nuo to, ką Mes tau atskleidėme,
pakeisti Mūsų vardą kažkuo visiškai kitokiu:
(tokiu atveju), štai! Jie tikrai būtų padarę tave (savo) draugu!

Ir jei Mes nebūtume suteikę tau stiprybės, tu būtum beveik linkęs
truputį į juos.

Tokiu atveju Mes būtume privertę tave paragauti (bausmės) dvigubai
šiame gyvenime bei lygią dalį mirštant:
ir dar daugiau – tu nebūtum radęs nieko, kas tau padėtų prieš Mus!

Jų tikslas buvo nubaidyti tave nuo šalies tam,
kad išvyti tave; bet tokiu atveju jie būtų (ten) pasilikę po tavęs
tik trumpam.

(Tokie Mes buvome) su pasiuntiniais, kuriuos Mes siuntėme anksčiau
tavęs: tu nerasi jokių pasikeitimų Mumyse.

Nustatyk reguliarias maldas –
nuo saulės laidos iki nakties tamsos, ir Korano kartojimą rytinėje
maldoje, nes aušros kartojimas yra paliudijamas.

Ir dalį nakties skirk
papildomai maldai: greitai tavo Viešpats prikels tave į Garbingą ir
Šlovingą Vietą!

Sakyk: „O, mano Viešpatie! Leisk man įeiti pro
Tiesos ir Garbės Vartus ir taip pat išeiti pro Tiesos ir Garbės
Vartus; ir suteik man nuo Savęs valdžią pagelbėti (man)

Ir sakyk: „Tiesa (dabar) atvyko, ir Melagystė pražuvo: nes
Melagystė yra (pagal savo prigimtį) turinti pražūti.“

Mes atsiuntėme (etapas po etapo) Koraną, kuris yra gydymas ir malonė
tiems, kurie tiki: neteisingiems jis sukelia tik praradimą po
praradimo.

Tačiau kada Mes skiriame Savo malonių žmogui, jis nusigręžia ir
nutolęs iš savo pusės (vietoje atėjimo pas Mus), o kada blogis
užgula jį, jis pasiduoda nevilčiai!

Sakyk: „Kiekvienas veikia pagal savo paties būdą: bet jūsų Viešpats
geriausiai žino, kas yra tas, kuris geriausiai vedamas Keliu.“

Jie klausia tavęs apie Dvasią,
sakyk: „Dvasia yra tik mažytė žinių dalelė, mano Viešpaties Įsakymu
perduodama jums, (o, žmonės!)“

Jei tokia būtų Mūsų Valia, Mes galėtume atimti tai, ką atsiuntėme
tau per įkvėpimą:
tada nerastum nieko, kas užtartų tave prieš Mus, –

Išskyrus Malonę iš tavo Viešpaties;
nes Jo Dosnumas tau yra (iš tikrųjų) didžiulis.

Sakyk: „Jei visa žmonija ir Jinns būtų
susrinkę kartu sukurti kažką tokio kaip šis Koranas, jie negalėtų to
sukurti, netgi jeigu parlaikytų vienas kitą pagalba ir parama.

Ir Mes paaiškinome žmogui šiame Korane kiekvieną palyginimą:
tačiau dauguma žmonių atsisako (priimti jį), išskyrus su
nedėkingumu!

Jie sako: „Mes netikėsime tavimi, kol tu nepriversi ištrykšti mums
iš žemės šaltinio,

„Arba kol tu neturėsi datulių sodo ir vynmedžių, ir nepriversi tarp
jų tekėti upių, gausiai plukdančių vandenį;

„Arba kol nepriversi dangaus nukristi gabalais, kaip tu sakei (, kad
nutiks), prieš mus; arba
kol neatvesi Alacho ir angelų prieš (mus) akis į akį;

„Arba kol tu neturėsi auksu išpuošto namo,
arba kol tu neužkopsi kopėčiomis tiesiai į dangų.
Ne, mes netgi nepatikėsime tavo užkopimu iki kol tu atsiųsi mums
knygos, kurią mes galėtume skaityti.“ Sakyk: „Šlovė mano Viešpačiui!
Argi aš esu kažkas daugiau nei tik žmogus, – pasiuntinys?“

Kas sulaikė žmones nuo Tikėjimo, kada Vedimas juos pasiekė, buvo ne
kas kita, kaip tai: jie sakė, „Negi Alachas atsiuntė žmogų (kaip
mes) būti (Jo) Pasiuntiniu?“

Sakyk: „Jei angelai, vaikščiojantys tyliai ir ramiai,
būtų apgyvendinti žemėje, Mes tikrai būtume atsiuntę jiems iš
dangaus angelą kaip pasiuntinį.“

Sakyk: „Alachas yra pakankamas liudininkas tarp manęs ir
jūsų: nes Jis gerai pažįsta Savo tarnus ir mato (visus dalykus).

Tas, kurį Alachas veda, yra teisingai
vedamas; bet tam, kurį Jis palieka klaidžioti, – tokiam tu nerasi
jokio globėjo be Jo.
Tesimo Dieną Mes surinksime juos visus kartu, kniūbsčius, aklus,
nebylius ir kurčius: jų būveinė bus Pragaras: kiekvieną kartą
pasirodžius nuslūgimui, Mes padidinsime Ugnies smarkumą.

Toks yra jų atpildas, nes jie atmetė Mūsų Ženklus ir sakė: „Kada mes
suyrama iki kaulų ir dulkių, negi mes tikrai būsime prikelti (būti)
nauju Sukūrimu?“

Negi jie nesupranta, kad Alachas, kuris
sukūrė dangų ir žemę, turi galios sukurti tokius kaip jie (iš
naujo)? Tiktai Jis paskelbė nustatytą terminą, dėl kurio nėra jokių
abejonių. Bet neteisingieji atsisako (priimti jį), išskyrus su
nedėkingumu.

Sakyk: „Jei jūs galėtume kontroliuoti Turtus iš mano Viešpaties
Malonės, štai, jūs paslėptumėte juos, bijodami juos išleisti: nes
žmogus yra (visada) šykštus!“

Mozei Mes davėme devynis Aiškius Ženklus:
paklausk Izraelio Vaikų, kuomet jis atėjo pas juos, Faraonas tarė
jam: „O, Moze! Aš iš tikrųjų laikau tave užsiiminėjusiu kerais!“

Mozė tarė: „Tu gerai žinai, kad tie dalykai buvo atsiųsti ne kieno
kito kaip tik dangaus ir žemės Viešpaties kaip akis atveriantis įrodymas:
ir aš iš tikrųjų laikau tave, o, Faraone, esančiu vienu tų,
pasmerktų sunaikinimui!“

Taigi, jis pasiryžo pašalinti juos nuo
žemės paviršiaus: bet Mes paskandinome jį ir visus, kurie buvo su
juo.

Ir Mes sakėme po to Izraelio Vaikams: „Gyvenkite saugiai
(pažadėtoje) žemėje:
tačiau kada antrasis įspėjimas įvyko, Mes surinkome jus į vieną
minią

Mes tikrai atsiuntėme (Koraną), ir tikrai jį
perdavėme: ir Mes atsiuntėme tave tik pranešti Džiugių Žinių ir
įspėti (nusidėjėlius).

(Tai yra) Koranas, kurį Mes padalinome (į dalis kartkartėmis) tam,
kad tu galėtum jį dėstyti žmonėms su protarpiais: Mes atskleidėme jį
etapais.

Sakyk: „Tikite jūs tuo, ar ne, tai tiesa, kad tie, kuriems buvo
duotos žinios
anksčiau, kada jos buvo dėstomos jiems, puolė nusižemindami
kniūbsti,

„Ir jie sako: „Šlovė mūsų Viešpačiui! Iš tiesų mūsų Viešpaties
pažadas buvo išpildytas!““

Jie puola ant kelių su ašaromis, ir tai padidina jų (nuoširdžiausią)
nuolankumą.

Sakyk: „Šaukitės Alacho, arba šaukitės Rahmán:
kad ir kokiu vardu Jo šauktumėtės, (tai yra gerai): nes Jam
priklauso Gražiausi Vardai. Nei kalbėk savo Maldą garsiai, nei
kalbėk ją tyliai, tačiau siek vidurio tarp to.“

Sakyk: „Šlovė Alachui, kuris nedavė pradžios jokiam sūnui ir neturi
jokio partnerio (Savo) viešpatavime: nei (reikia) Jam ko nors, kas
apsaugotų Jį nuo pažeminimo:
taip, garbinkite Jį už Jo didumą ir šlovę!“