12. Jusuf

Alif. Liam. Ra. Tai-aiškios Knygos ajatai.

Iš ties Mes apreiškėme jį,-Koraną arabų kalba, gal jūs
apmąstysite jį! 

Pasakojame (jame) geriausias istorijas, apreikšdami tau (Muhammadai)
šį Korana, prieš taigi buvai iš nenutuokiančių apie tai. 

Kai Jūsuf pasakė savo tėvui:”-Mano tėveli, iš ties aš mačiau sapne vienuolika
žvaigždžių, saulę ir mėnulį. Mačiau juos nusilenkusius man”.

Jis atsakė:”-Sūneli mano, nepasakok šio regėjimo savo broliams, nes
jie paspęs tau pinkles. Iš tiesų, šėtonas yra akivaizdus žmogaus
priešas.

Tokiu būdu tavo Viešpats išrenka tave bei išmokys sapnų aiškinimo,
apdovanos  pilnai
Savo malone tave ir Jokūbo giminę, kaip pilnai buvo ja apdovanoti
prieš tai tavo tėvai Abraomas ir Izaokas.Iš ties tavo
Viešpats-Žinantis, Išmintingas.”

Tiesa, jog Jūsuf ir jo broliai tapo ženklais klausinėjantiems.

Kai jie tarė:”-Mūsų tėvui labiau mylimesnis yra Jūsuf ir jo brolis
(Benjaminas) už mus, nors mes-didesnė grupė. Iš ties mūsų
tėvas-aiškiame paklydime.

Nužudykite Jūsufą arba išsivedę jį palikite
kitoje žemėje, tada tėvo veidas nukryps i jus ir po to tapsite
teisingais.”

Vienas iš jų tarė:”-Nežudykite Jūsufo, o įmeskite jį į šulinį, jei
nutarėte veikti. Pravažiuojantys keliautojai ištrauks jį.”

Jie pasakė:“-Mūsų tėve,kodėl nepatiki mums Jūsufo? Iš ties mes
linkime jam gero.

Leisk jį rytoj su mumis, tegu pasidžiaugia ir pažaidžia.Iš ties mes
jį saugosime.“

Jis atsakė:“-Iš ties mane nuliūdins tai, jog jūs išsivesite jį.
Bijau vilkas sudraskys jį, kai jūs būsite aplaidūs jo
atžvilgiu.“

Jie tarė:“-Jei vilkas suvalgys jį, nors mūsų-didelė grupė, iš ties
tada mes tapsime patyrę nuostolį.“

Kai jie išsivedė jį, sutarę įmetė į šulinį. Įteigėme jam:“-Tu
būtinai priminsi jiems šį poelgį, kai jie tavęs neatpažins.“

Vakare jie grįžo pas tėvą verkdami,

ir pasakė:“-Mūsų tėve, mes lenktyniavome, o Jūsufą palikome saugoti
mūsų daiktų ir jį suvalgė vilkas. Tu mumis nepatikėsi, nors mes
sakome tiesą.“

Jie parodė melagingą kraują ant jo baltinių.Tėvas tarė:“-O ne! Tai
jūsų sielos sugundė jus pasielgti taip. Kantrybė yra geriausia, ir
Allaho prašau pagalbos nuo to, ką jūs papasakojote.“

Atvykus keliautojų vilkstinei jie pasiuntė vandennešį pasemti vandens.
Nuleidęs kibirą į šulinį, jis sušuko:“-Koks džiaugsmas, tai juk
berniukas!“.Jie paslėpė jį kaip prekę.Allah žinojo ką jie padarė.

Egipte jie pardavė jį už mažą kainą, tik už kelis dirchamus,
susilaikę jo vertėje.

Tas, kuris nusipirko jį tarė savo žmonai:“-Elkis su juo pagarbiai,
galbūt jis taps mums naudingu, ar įsisūninsime jį.“ Taip įtvirtinome
Jūsufą toje žemėje ir išmokėme sapnų aiškinimo. Allah įvykdo Savo
sumanymus, tačiau dauguma žmonių to nežino.

Kai Jūsuf suaugo apdovanojome jį įstatymu ir žiniomis.Taip
atlyginame geradariams.

Moteris, kurios namuose jis gyveno, bandė suvedžioti jį.Užrakinus
duris, ji tarė:“-Eikš pas mane!“Jis atsakė:“-Allah apsaugok! Iš ties
tavo vyras-mano šeimininkas, aprūpinęs puikiu pragyvenimu mane. Iš
tiesų, neteisūs neturės pasisekimo.“

Ji geidė jo, ir jei nebūtų jis matęs savo Viešpats įrodymų, būtų
geidęs jos.Taip nugręžėme nuo jo blogį ir nepadorų elgesį. Iš tiesų,
jis buvo iš Mūsų išrinktųjų vergų.

Jie puolė durų link lenktyniaudami, ir ji suplėšė jo baltinius iš
nugaros. Prie durų jie sutiko šeimininką.Ji pasakė:“-Kaip dar galima
nubausti tą, kuris norėjo pakenkti tavo šeimai, kaip tik įkalinti jį
arba nubausti kančioms skausmingoms?!“

Jis tarė:“-Tai ji bandė sugundyti mane“.Liudininkas iš jos šeimos
paliudijo:“-Jei jo baltiniai suplėšyti iš priekio, tai ji iš
sakančių tiesą, o jis-iš meluojančių.

O jei jo baltiniai suplėšyti iš nugaros,tai ji-iš meluojančių,o
jis-iš sakančių tiesą.“

Pamatęs kad jo baltiniai suplėšyti iš nugaros, jis tarė:“-Iš tiesų,
visa tai-jūsų moterų pinklės, iš ties jūsų pinklės galingos.

Jūsuf pamiršk tai! O tu prašyk atleidimo už savo nuodėmę.Iš ties tu
prasikaltai.“

Moterys mieste pradėjo apkalbinėti:“-Kilmingojo vyro žmona bandė
suvedžioti savo jauną tarną. Ji aistringai įsimylėjo jį. Manome ji
puolė į aiškų paklydimą.“

Išgirdus jų apkalbas, ji pakvietė jas i svečius, įsakė paruošti joms
krėslus pasisėdėjimui. Kiekvienai įdavė po peilį (vaisiams) ir tarė
jam:“-Išeik pas jas!“ Kai jos pamatė, išaukštino jį ir susipjaustė
sau rankas bei tarė:“-Apsaugok Allah! Juk tai ne žmogus, o angelas
garbingas.“

Ji pasakė:“-Prieš jus tas, dėl kurio jūs mane peikėte. Aš iš ties
bandžiau suvedžioti jį, tačiau jis susilaikė.Bet jei jis dabar
nepaklus tam, ką įsakysiu, bus įkalintas ir taps iš pažemintųjų.“

Jis tarė:“-Mano Viešpatie, kalėjimas man mieliau už tai į ką mane
kviečia. Jei tu nenukreipsi jų gudrybių nuo manęs, bijau palinksiu
jų link ir tapsiu iš nemokšų tarpo…“

Viešpats atsakė į jo maldavimus ir nukreipė moterų gudrybes nuo jo.
Iš ties Jis-Girdintis,Žinantis.

Jie pamatė jo įrodymus, bet net ir po to nusprendė įkalinti jį
kažkuriam laikui.

Kartu su juo į kalėjimą papuolė du jaunuoliai.Vienas iš jų tarė:“-Aš
mačiau sapne save
spaudžiu vynuoges.“ Kitas pasakė:“-O  aš
mačiau savesapne, jog
nešu duoną ant galvos, kurią lesa paukščiai.Išaiškink mums tai, nes
mes tave laikome iš teisinguolių.“

Jis pasakė:“-Nespės jūsų pasiekti maistas,kuriuo jus čia maitina,
kai aš pranešiu jums paaiškinimą. Mane to išmokė mano Viešpats.
Tiesa, aš palikau tautos religiją, kurie netiki Allahu ir
nepripažįsta Paskutinio gyvenimo.

Aš pasekiau savo tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo religija. Mes
niekada nepriskyrėme Allahui bendrininkų. Tokia Allaho malonė mums
ir visai žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi.

Mano kalėjimo draugai,ar daug skirtingų dievybių geriau, ar
Allah-Vienintelis, Galingas?!

Be Jo, jūs garbinate tik vardus, kuriuos išgalvojote patys ir jūsų
tėvai. Allah neatsiuntė apie juos jokių įrodymų. Įstatymas priklauso
tik Allahui.Jis įsakė, jog jūs garbintumėte tik Jį ir nieko kito.Tai
yra teisingas tikėjimas, bet daugelis žmonių to nežino.

Mano kalėjimo draugai, vienas iš jūsų pilstys vyną savo ponui, o
kitas bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Reikalas apie
kurį jūs klausiate jau nulemtas.“

Jis pasakė tam, kuris jo manymu bus išgelbėtas:“-Primink apie mane
savo ponui.“ Tačiau šėtonas privertė pamiršti jį paminėti tai savo
ponui, ir Jūsuf praleido kalėjime dar keletą metų.

Valdovas tarė:“-Iš ties aš mačiau sapne septynias
storas karves, kurias suvalgo septynios kūdos, bei mačiau septynias
žalias varpas ir kitas septynias išdžiūvusias. O jūs kilmingoji
aukštuomene, išaiškinkit mano regėjimą, jei jūs mokate aiškinti
sapnus?“

Jie atsakė:“-Tai bereikšmiai sapnai. Mes nemokame paaiškinti tokių
sapnų.“

Tada tas, kuris išsigelbėjo iš tų dviejų, staiga prisiminė po ilgos
pertraukos ir pasakė:‘‘-Aš pranešiu jo paaiškinimą jums, tik
nusiųskite mane (pas Jūsufą).“

(Atvykęs pas jį į kalėjimą) jis tarė:“-O Jūsufai, teisingas žmogau,
išaiškink mums sapną apie septynias storas karves, kurias suvalgo
septynios kūdos, bei septynias žalias varpas ir kitas septynias
išdžiūvusias, kad aš grįsčiau pas žmones ir jie galbūt sužinos…“

Jis atsakė:“-Jūs sėsite septynis metus iš eilės, tai ką nupjausite
per derlių palikite varpose, išskyrus nedidelį kiekį, kurį
suvalgysite.

Po to ateis septyni sunkūs metai, per kuriuos valgysite tai, ką
paruošėte jiems, išskyrus nedidelį kiekį, kurį išsaugosite.

Vėliau ateis metai, kai žmonės gaus gausius lietus ir jie spaus
derliaus vaisius.“

Gavęs paaiškinimą valdovas tarė:“-Atveskite jį pas mane!“ Kai pas jį
(Jūsufą) atvyko
pasiuntinys, jis tarė jam:“-Grįžk pas savo valdovą ir paklausk jo,
kas nutiko toms moterims, kurios susipjaustė sau rankas? Iš ties
mano Viešpats žino apie jų gudrybes.“

(Moterys buvo surastos ir atvestos pas valdovą), jis pasakė:“-Ką
pasakysite apie tai, kai bandėte suvedžioti Jūsufą?!” Jos
atsakė:”-Allah apsaugok!Mes nežinome nieko blogo apie jį.“
Garbingojo vyro žmona tarė:“-Dabar išaiškėjo tiesa.Tai aš bandžiau
suvilioti jį,  o jis-iš sakančių tiesą.

Aš prisipažįstu tame, kad mano vyras žinotų, iš ties aš neišdaviau
jo paslapčia.Iš tiesų, Allah nepadeda išsipildyti išdavikų
gudrybėms.

Aš nepateisinu savęs, juk iš ties žmogaus siela įsakinėja blogį,
išskyrus tuos, ko pasigailės mano Viešpats. Iš ties mano
Viešpats-Atleidžiantis, Gailestingas.“

Valdovas pasakė:“-Atveskite jį pas mane! Aš padarysiu jį sau
artimu.“ Pasikalbėjęs su juo tarė:“-Iš ties tu šiandien įgavai pas
mus vietą ir pasitikėjimą.“

Jis pasakė:“-Paskirk mane vadovauti šios žemės saugykloms. Iš ties
aš esu saugojantis, žinantis.“

Taip įtvirtinome Jūsufą toje žemėje, jis apsistodavo joje kur
panorėdavo. Suteikiame Savo malonę kam panorime ir neleidžiame
žlugti geradarių atlygiui.

Tiesa, jog atlygis Paskutiniame gyvenime geriausias tiems, kurie
įtikėjo ir buvo dievobaimingais.

Jūsufo broliai atvyko į Egiptą ir užėjo pas jį. Jis atpažino juos, o
jie jo neatpažino.

Aprūpinęs juos provizija pasakė:“-Atgabenkite pas mane jūsų brolį iš
tėvo linijos. Ar nematote, jog iš ties aš atseikėjau jums reikalingą
kiekį, juk aš geriausiai gerbiantis svečius.

O jei neatvešite man jo, tai daugiau negausite iš manęs provizijos,
ir net nesiartinkite prie manęs!“

Jie atsakė:“-Mes pasistengsime įkalbėti jo tėvą.Iš ties mes tai
padarysime.“

Jis įsakė savo tarnams:“-Įdėkite jų prekes į jų maišus, kad jie
sužinotų apie tai grįžę namo.Galbūt jie sugrįš.“

Grįžę pas tėvą jie pasakė:“-Tėve mūsų, neatseikės mums provizijos.
Pasiųsk su mumis brolį (Benjaminą), tada gausime reikalingą kiekį.
Iš ties mes jį saugosime.“

Jis atsakė:“-Nejaugi patikėsiu jums jį, kaip patikėjau jums jo brolį
prieš tai?! Allah geriausias saugotojas, Jis-Gailestingiausias iš
gailestingųjų.“

Kai jie atidarė maišus, aptiko savo prekes grąžintas jiems. Jie
tarė:“-Mūsų tėve, ko dar galime norėti?! Tai mūsų prekės grąžintos
mums. Aprūpinsime savo šeimas ir apsaugosime mūsų brolį, bei
padidinsime karavaną kupranugariu su ryšuliais. Šis kiekis bus
lengvas.“

Jis atsakė:“-Aš neleisiu jo su jumis, kol neprisieksite Allahu, kad
būtinai grąžinsite jį man. Nebent jūs papulsite į apsuptį.“ Kai jie
davė priesaiką, jis pasakė:“-Allah liudininkas tam, ką mes
pasakėme.“

Ir dar pridūrė:“-Mano sūnūs,neikite visi kartu per vienus vartus
(Egipte), o įeikite per skirtingus. Aš niekuo negaliu padėti jums
prieš Allaho valią. Allahui priklauso sprendimas. Juo pasikliauju ir
juo te pasikliauja pasikliaujantys.“

Kai jie įėjo į Egiptą, kaip jiems liepė tėvas, tai neapsaugojo jų
nuo Allaho lemties. Patarimas, duotas Jokūbo, buvo tik jo sielos
noras, kurį jis išpildė. Iš ties jis buvo žinių savininku, ko
išmokėme jį, tačiau dauguma žmonių to nežino.

Užėjus jiems pas Jūsufą, jis priglaudė brolį prie savęs ir tarė:“-Iš
ties aš tavo brolis ir tegu tavęs neliūdina tai, ką jie padarė.“

Kai jis aprūpino juos provizija, slaptai įdėjo taurę į savo brolio
maišą.(Kelyje) paskui šauklys sušuko:“-O jūs karavane, iš ties
jūs-vagys!“

Atsisukę į juos broliai tarė:“-Ką jūs pametėte?“

Jie pasakė:“-Mes praradome valdovo taurę. Kas suras ją, tam
pažadėtas kupranugaris su maišais. Aš atsakingas už tai.“

Tarė jie:“-Prisiekiame Allahu, iš ties jūs žinote, jog mes
neatvykome skleisti blogio šioje žemėje ir nesame vagiai.“

Šie pasakė:“-Koks atlygis laukia jo (vagio), jei jūs melagiai?“

Jie atsakė:“-Atlygis tam, kurio maiše bus rasta taurė-jo sulaikymas.
Taip mes baudžiame neteisinguosius.“

(Jūsuf) pradėjo ieškoti jų maišuose prieš apieškant savo brolio
maišą, paskui ištraukė ją iš savo brolio ryšulio. Taip išmokinome
Jūsufą šios gudrybės, nes pagal valdovo įstatymą jis negalėjo
sulaikyti  brolio,
jei tik nebūtų to panorėjęs Allah. Išaukštiname laipsniais ką
panorime, ir aukščiau kiekvieno žinančio yra daugiau žinantis.

Broliai tarė:“-Jei jis pavogė tai ir jo brolis prieš tai pavogė.“
Jūsuf paslėpė tai savyje neatskleisdamas, tik pasakė sau:“-Jūs
blogiausioje padėtyje ir Allah geriausiai žino ką jūs prasimanote.“

Tarė:“-O garbingas valdytojau, iš ties jo tėvas senas, geriau
sulaikyk vieną iš mūsų jo vieton. Mes matome tu esi iš geradarių…“

Jis tarė:“-Allah apsaugok! Mes nesulaikysime kito, vietoj to,pas
kurį radome savo turtą. Iš tiesų, jei mes pasielgtumėme taip,
taptume neteisingais.“

Kai jie nusivylė juo, pasitraukė pasitarti privačiai. Jų vyriausias
pasakė:“-Ar jūs prisimenate, jog iš ties tėvas paėmė iš jūsų duotą
priesaiką Allahu, ir dar prieš tai jūs blogai pasielgėte su Jūsufu?!
Aš nepaliksiu šios žemės, kol tėvas neduos man leidimo grįžti, arba
kol Allah nenuspręs dėl manęs.Jis geriausias iš teisėjų.

Grįžkite pas tėvą ir pasakykite:“-Tėve mūsų, iš ties tavo sūnus
apsivogė. Liudijame tik tai, ką pamatėme ir nežinome užslėpto.

Paklausk tos gyvenvietės, kurioje mes buvome, ar karavano, su kuriuo
mes grįžome. Iš ties mes sakome tiesą.“

Jis atsakė:“-O ne! Tai jūsų sielos suviliojo įvykdyti šį reikalą.
Kantrybė geriausia, galbūt Allah grąžins man juos visus. Iš ties
Jis-Žinantis,Išmintingas.“

Nusisukęs nuo jų pridūrė:“-Kaip gaila Jūsufo.“ Ir jo akys pabalo iš
liūdesio, kurį jis sulaikė savyje.

Jie tarė:“-Prisiekiame Allahu, tu nenustosi prisiminti Jūsufo, kol
nenusilpsi ar nenumirsi.“

Tėvas atsakė:“-Iš ties mano skundai ir liūdesys nukreipti Allahui
(nes tik Jis gali paguosti mane), ir aš žinau nuo Allaho tai, ko jūs
nežinote.

O mano sūnūs, eikite ir suraskite Jūsufą ir jo brolį, bei
nenusivilkite Allaho malone, nes nusivilia Allaho malone tik
netikintys žmonės.“

(Atvykę pas Jūsufą) jie tarė:“-O garbingas valdytojau, mus ir mūsų
giminę užklupo sunkumai.Atvykome su nedideliu kiekiu prekių.
(Prašom) atseikėk mums pilną proviziją ir paaukok mums, iš ties
Allah apdovanoja geradarius.“

Jis tarė:“-Ar supratote ką padarėte Jūsufui ir jo broliui, kai
pasielgėte kaip nenutuokiantys?“

Šie atsakė:“-Ar iš ties tu ir esi Jūsuf?“ Jis pasakė:“-Aš esu Jūsuf,
o tas mano brolis. Allah pamalonino mus. Iš tiesų, kas bus kantrus
ir dievobaimingas, tai Allah neleis pražūti tų geradarių atlygiui!”

Jie pasakė:”-Prisiekiame Allahu, Jis suteikė pirmenybę tau prieš
mus.Tai  tiesa,

kad mes prasikaltome.”

Jis tarė:”-Šiandien nebus papeikimų jums, te atleidžia Allah jums,
nes Jis-Gailestingiausias iš gailestingųjų.

Keliaukite su šiais mano baltiniais bei užmeskite juos ant mano tėvo
veido ir jis taps regenčiu. O paskui atvežkite pas mane visa šeimą.”

Kai karavanas išvyko iš Egipto, jų tėvas pasakė:”-Iš ties aš jaučiu
Jūsufo kvapą, jei jūs tik nepamanytumėt jog aš išprotėjau ( tai
praneščiau jums, kad jis gyvas).”

Jie atsakė:”-Prisiekiame Allahu, iš ties tu sename paklydime.”

Kai atvyko džiugios
naujienos pranešėjas,
jis užmetė ant jo veido baltinius ir šis praregėjo, bei pasakė:”-Ar
aš jums nesakiau! Be abejo aš žinau nuo Allaho tai, ko jūs
nežinote.”

Jie atsakė:”-O tėve mūsų, paprašyk atleidimo (Dievo) mūsų nuodėmėms,
mes prasikaltome.”

Jis tarė:”-Aš paprašysiu jums atleidimo savo Viešpaties, iš ties
Jis-Atleidžiantis, Gailestingas.”

Kai jie atvyko pas Jūsufą, jis priglaudė tėvus prie savęs ir
tarė:”-Įeikite į Egiptą saugūs Allaho valia.”

Paskui užkėlė savo tėvus ant sosto ir jie nusilenkė jam. Jūsuf
tarė:”-Mano tėveli, tai mano seno regėjimo
sapne paaiškinimas. Mano Viešpats padarė jį tiesa(realybėje).Jis
buvo maloningu  kai
išlaisvino mane iš kalėjimo ir atvedė jus iš slėnio čia po to, kai
šėtonas pasėjo priešiškumą tarp manęs ir brolių. Iš ties mano
Viešpats geras tiems, kam panori, Jis-Žinantis, Išmintingas.”

Jūsuf senatvėje maldavo:”-Mano
Viešpatie, Tu dovanojai man valdžią ir išmokinai aiškinti sapnus,
dangaus aukštybių ir žemės Sutvėrėjau, Tu mano globėjas šiame ir
paskutiniame gyvenime, leisk man mirti paklusniu Tau ir priskirk
prie teisinguolių.”

Visa tai-dalis pasakojimų apie nežinomas žinias (informaciją,
prarastą istorijos amžių tėkmėje), apreiškėme jas tau.Juk tu nebuvai
su jais, kai jie nutarė įvykdyti savo reikalą ir gudravo.

Dauguma žmonių, nors tu labai stengtumeis, netaps tikinčiais.

Tu neprašai jų už tai atlygio, juk tai-Priminimas pasauliams.

Kiek gi daug ženklų dangaus aukštybėse ir žemėje, pro kuriuos jie
praeina ir nusigrežia.

Juk dauguma jų netiki Allahu, nebent tik priskirdami Jam
bendrininkus.

Nejaugi jie apsisaugojo nuo to, jog gali  užklupti
juos uždengiančioji bausmė nuo Allaho ar Valanda teismo ateis
netikėtai ir jie net negalvos apie tai?!

Sakyk (Muhammadai):”-Toks mano kelias.Aš ir mano pasekėjai kviečiame
įtikėti Allahu su aiškiu įrodymu. Allah šlovingas ir aš nesu iš tų,
kurie priskiria Jam bendrininkus.”

Prieš tave atsiuntėme pasiuntinius vyrus iš gyvenviečių, kuriems
apreiškėme.Ar jie nekeliavo žemėje, ar nematė kokia buvo pabaiga tų,
kurie gyveno prieš juos! Iš ties Paskutinis gyvenimas geriausias
tiems, kurie yra dievobaimingi. Galbūt jie pamąstys?!

Kai pasiuntiniai suprasdavo nuliūsdami, jog juos palaikė melagiais,
ateidavo Mūsų pagalba, išgelbėjame ką panorime. Mūsų bausmė
negrąžinama nusikaltusiems žmonėms.

Pranašų istorijose buvo pamokymai protų savininkams. Tai nebuvo
šmeižiantis pasakojimas, o patvirtinimas tam, kas buvo prieš jį
(Koraną), visko išaiškinimas, teisingas vadovavimasis ir malonė
tikintiems žmonėms!